Vasaros pabaigoje dauguma analitikų kitiems metams prognozavo maždaug 5 proc. bendrojo vidaus produkto augimą, tačiau į metų pabaigą šios prognozės traukiasi. DNB bankas pristatė prognozes, kuriose laukiama 2,5 proc. augimo.

"Danske Bank" vyr. analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė teigė, kad "Snoro" griūtis recesijos bent jau IV ketvirtį nesukels, nes, pasak specialistės, tai santykinai nedidelis bankas.

Ūkio ministerija skaičiuoja, kad nemokumas dėl banko "Snoras" bankroto gresia apie 30-čiai įmonių.

Anot V.Klyvienės, didesnį pavojų BVP kelia euro zonos skolų krizė, brangstanti elektra ir šiluma. Tai ir bus veiksniai, skipriau koreguosiantys gyventojų lūkesčius.

"Danske Bank" analitikei pritaria ir Jekaterina Rojaka, DNB banko Lietuvoje vyr.analitikė, teigianti, kad BVP susitrauks "dėl vis blogėjančios makroekonominės aplinkos, prastėjančių lūkesčių užsienyje ir Lietuvoje, ir krentančių užsakymų skaičiaus iš užsienio partnerių."

J. Rojakos vertinimais, turėtų išaugti skolos rodiklis, atitinkamai dėl ūgtelėsiančių palūkanų reikėtų peržiūrėti iš kitų metų išlaidas. Tai reiškia, kad nekarpant išlaidų, Lietuvai gali būti sunku kitais sumažinti biudžeto deficitą iki 2,8 proc. BVP. Pasak J. Rojakos, veikiausiai BVP sieks apie 3,5 proc.

Savo ruožtu Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas nusiteikęs optimistiškiau: „Trečias ketvirtis labai blogas, nes du mėnesius iš eilės pramonė krenta ir kalėdinis laikotarpis nebus labai laimingas. Bet kitais metais tikimės augimo.“ Anot jo, Lietuvos verslas makroekonominius iššūkius turėtų atlaikyti, jeigu Vyriausybė nedidins nei pridėtinės vertės, nei žemės ar kitų mokesčių.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją