Europos parlamento rinkimai Lietuvoje: socdemų fiasko ir dešiniųjų triumfas - Anglija.lt
 

Europos parlamento rinkimai Lietuvoje: socdemų fiasko ir dešiniųjų triumfas 

Kartu su prezidento rinkimų antruoju turu Lietuvoje vyko ir Europos parlamento rinkimai. Daugeliui didžiuliu netikėtumu tapo apklausų duomenimis populiariausios šiuo metu socialdemokratų partijos pralaimėjimas savo aršiausiems konkurentams.

Pirminiais duomenimis, konservatoriai laimėjo su 16,42 proc. visų balsų. Antri liko socdemai (16,32 proc.). Tik balsavimo pabaigoje į priekį išsiveržę konservatoriai rinkimus baigė su 1300 balsų persvara.

Treti liberalai (15,6 proc.), nuo socdemų atsilikę mažiau nei 9 tūkst. balsų. Ketvirti – „tvarkiečiai“ (13,48 proc.).

Šios keturios partijos gauna po du EP mandatus. Tikėtina, kad iš šių partijų kandidatų EP nariais taps Gabrielius Landsbergis, Laima Andrikienė, Petras Auštrevičius, Antantas Guoga, Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, Rolandas Paksas, Valentinas Mazuronis.

Darbo partija (12,12 proc.), V. Tomaševskio blokas (7,62 proc.) ir valstiečiai-žalieji (6,25 proc.) gavo po vieną mandatą. Greičiausiai tai reiškia, kad nuo šių partijų į EP išvyks Viktoras Uspaskichas, Valdemaras Tomaševskis ir Bronis Ropė.

L. Bielinis: Z. Balčyčio sodinimas ant dviejų kėdžių – klaida

Visoms politinėms partijoms antroji vieta EP rinkimuose – puikus pasiekimas. Tik ne socialdemokratams, kuriems žadėta aiški pergalė. Politologai Lauras Bielinis ir Mažvydas Jastramskis sutaria, kad viena kertinių socdemų nesėkmės priežasčių – jų kandidatas į prezidentus ir EP rinkimų sąrašo lyderis Zigmantas Balčytis.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius L. Bielinis konstatuoja: socdemų kampanija akivaizdžiai nepavyko. O pagrindinis šios kampanijos akcentas buvo Z. Balčytis – veik neabejotina, kad socdemai tikėjosi, jog aktyvumas prezidento rinkimų fronte padės ir jų sąrašui EP rinkimuose.

„Ko gero, mes turime pripažinti, kad iškeldami Z. Balčytį į pirmą vietą sąraše socialdemokratai savotiškai sukūrė tokią psichologinę prielaidą rinkėjui. Rinkosi labai paprastai – jeigu Z. Balčytis kandidatuoja į prezidentus, reiškia, socialdemokratų sąrašas yra antravertis dalykas rinkėjui. Dėl tos priežasties Z. Balčyčio kandidatūra, ko gera, nebuvo ta „vežančioji“. Reikėjo vis dėlto ne tik kandidato, bet ir idėjos“, - teigė L. Bielinis.

Gabrielius Landsbergis – sėkmės receptas pavardėje?

Konservatorių rinkėjų favoritas – Gabrielius Landsbergis, užtikrintai įsitvirtinęs sąrašo viršūnėje. L. Bielinis neslepia matantis vieną pagrindinę jaunojo politiko sėkmės priežastį.

„G. Landsbergio fenomenas susiveda į jo senelį Vytauta Landsbergį. Dešinieji rinkėjai, išreikšdami pagarbą V. Landsbergiui, savotiškai balsavo už kitą Landsbergį. Jauną, bet vis dėlto Landsbergį. Jeigu G. Landsbergis turėtų kitą pavardę, jis greičiausiai nepasiektų tokių rezultatų“, - sakė VDU profesorius.

Darbo partija: V. Gedvilas turėtų būti įsiutęs

Darbo partija nuo pirmojo ketverto atsiliko nedaug, tačiau nesurinko tiek balsų, kad galėtų gauti du europarlamentaro mandatus. Tai reiškia, kad į Briuselį keliauja Viktoras Uspaskichas.

O tuoj po jo – turbūt vienas labiausiai rinkimais nusivylusių politikų. Buvęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, ilgą laiką rikiuotas pirmu numeriu „darbiečių“ sąraše, staiga sugrįžusio V. Uspaskicho buvo nustumtas į antrąją vietą. Galutinis rezultatas – buvęs Seimo pirmininkas lieka su riestainio skyle.

„Ponui V. Gedvilui iš tikrųjų turėtų būti liūdna. Bet ką padarysi – šita partija yra vieno politiko partija. Ir tas politikas yra ne V. Gedvilas. (…) Aš gal ir būčiau piktas, bet aš nesu V. Gedvilas – nežinau, kaip jis reaguoja. Puikiai suprantu, kad jam neturėtų būti malonu, kada šitaip jis yra stumdomas, tarsi antraeilė figūra. Iš tikrųjų V. Gedvilas yra labai ryški asmenybė. Ir kaip politikas, ir kaip žmogus. Ir jam reikėtų suteikti daug ryškesnę vietą ir pagarbą“, - sakė L. Bielinis.


Kartu su prezidento rinkimų antruoju turu Lietuvoje vyko ir Europos parlamento rinkimai. Daugeliui didžiuliu netikėtumu tapo apklausų duomenimis populiariausios šiuo metu socialdemokratų partijos pralaimėjimas savo aršiausiems konkurentams.

Pirminiais duomenimis, konservatoriai laimėjo su 16,42 proc. visų balsų. Antri liko socdemai (16,32 proc.). Tik balsavimo pabaigoje į priekį išsiveržę konservatoriai rinkimus baigė su 1300 balsų persvara.

Treti liberalai (15,6 proc.), nuo socdemų atsilikę mažiau nei 9 tūkst. balsų. Ketvirti – „tvarkiečiai“ (13,48 proc.).

Šios keturios partijos gauna po du EP mandatus. Tikėtina, kad iš šių partijų kandidatų EP nariais taps Gabrielius Landsbergis, Laima Andrikienė, Petras Auštrevičius, Antantas Guoga, Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, Rolandas Paksas, Valentinas Mazuronis.

Darbo partija (12,12 proc.), V. Tomaševskio blokas (7,62 proc.) ir valstiečiai-žalieji (6,25 proc.) gavo po vieną mandatą. Greičiausiai tai reiškia, kad nuo šių partijų į EP išvyks Viktoras Uspaskichas, Valdemaras Tomaševskis ir Bronis Ropė.

L. Bielinis: Z. Balčyčio sodinimas ant dviejų kėdžių – klaida

Visoms politinėms partijoms antroji vieta EP rinkimuose – puikus pasiekimas. Tik ne socialdemokratams, kuriems žadėta aiški pergalė. Politologai Lauras Bielinis ir Mažvydas Jastramskis sutaria, kad viena kertinių socdemų nesėkmės priežasčių – jų kandidatas į prezidentus ir EP rinkimų sąrašo lyderis Zigmantas Balčytis.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius L. Bielinis konstatuoja: socdemų kampanija akivaizdžiai nepavyko. O pagrindinis šios kampanijos akcentas buvo Z. Balčytis – veik neabejotina, kad socdemai tikėjosi, jog aktyvumas prezidento rinkimų fronte padės ir jų sąrašui EP rinkimuose.

„Ko gero, mes turime pripažinti, kad iškeldami Z. Balčytį į pirmą vietą sąraše socialdemokratai savotiškai sukūrė tokią psichologinę prielaidą rinkėjui. Rinkosi labai paprastai – jeigu Z. Balčytis kandidatuoja į prezidentus, reiškia, socialdemokratų sąrašas yra antravertis dalykas rinkėjui. Dėl tos priežasties Z. Balčyčio kandidatūra, ko gera, nebuvo ta „vežančioji“. Reikėjo vis dėlto ne tik kandidato, bet ir idėjos“, - teigė L. Bielinis.

Gabrielius Landsbergis – sėkmės receptas pavardėje?

Konservatorių rinkėjų favoritas – Gabrielius Landsbergis, užtikrintai įsitvirtinęs sąrašo viršūnėje. L. Bielinis neslepia matantis vieną pagrindinę jaunojo politiko sėkmės priežastį.

„G. Landsbergio fenomenas susiveda į jo senelį Vytauta Landsbergį. Dešinieji rinkėjai, išreikšdami pagarbą V. Landsbergiui, savotiškai balsavo už kitą Landsbergį. Jauną, bet vis dėlto Landsbergį. Jeigu G. Landsbergis turėtų kitą pavardę, jis greičiausiai nepasiektų tokių rezultatų“, - sakė VDU profesorius.

Darbo partija: V. Gedvilas turėtų būti įsiutęs

Darbo partija nuo pirmojo ketverto atsiliko nedaug, tačiau nesurinko tiek balsų, kad galėtų gauti du europarlamentaro mandatus. Tai reiškia, kad į Briuselį keliauja Viktoras Uspaskichas.

O tuoj po jo – turbūt vienas labiausiai rinkimais nusivylusių politikų. Buvęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, ilgą laiką rikiuotas pirmu numeriu „darbiečių“ sąraše, staiga sugrįžusio V. Uspaskicho buvo nustumtas į antrąją vietą. Galutinis rezultatas – buvęs Seimo pirmininkas lieka su riestainio skyle.

„Ponui V. Gedvilui iš tikrųjų turėtų būti liūdna. Bet ką padarysi – šita partija yra vieno politiko partija. Ir tas politikas yra ne V. Gedvilas. (…) Aš gal ir būčiau piktas, bet aš nesu V. Gedvilas – nežinau, kaip jis reaguoja. Puikiai suprantu, kad jam neturėtų būti malonu, kada šitaip jis yra stumdomas, tarsi antraeilė figūra. Iš tikrųjų V. Gedvilas yra labai ryški asmenybė. Ir kaip politikas, ir kaip žmogus. Ir jam reikėtų suteikti daug ryškesnę vietą ir pagarbą“, - sakė L. Bielinis.


 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: