Londonas lietuvių sąmonėje jau seniai nebėra tik tolimas svetimas miestas. Didžiosios Britanijos sostinė daugelį metų išlieka viena populiariausių emigrantų iš Lietuvos krypčių, apipinta įvairiais mitais ir pagražinimais.

Dažnas emigrantas vos atvykęs į šį didmiestį pradžioje dirba didelės kvalifikacijos nereikalaujančius darbus restoranuose, baruose, kavinėse ar parduotuvėse, kur gauna minimalų arba šiek tiek jį viršijantį atlyginimą.

Ką gali sau leisti žmogus, gyvendamas viename brangiausių ne tik Europos, bet ir pasaulio miestų bei gaudamas britišką minimalią algą?

Šiuo metu minimali valandinė alga Didžiojoje Britanijoje yra 6,50 svaro. Dažnai viešojo maitinimo įstaigose dirbančių asmenų alga susideda iš dviejų dalių – valandinio atlyginimo ir arbatpinigių bei aptarnavimo mokesčio dalies, kurios dydis priklauso nuo restorano ar kavinės apyvartos.

Taigi, per savaitę dirbant apie 40 valandų viešojo maitinimo vietoje galima uždirbti apie 300–350 svarų atskaičiavus mokesčius.

Būsto nuoma Londone yra vienas iš didžiausių galvos skausmų ne tik atvykėliams, bet ir patiems britams.

Norint gyventi 1 ar 2 zonoje (Londonas padalintas į šešias viešojo transporto zonas), už dvivietį nenaują, o dažnai ir pelėsiais bei purvu apaugusį kambarį, gali tekti pakloti nuo 700 iki 1000 svarų per mėnesį.

Tolstant nuo centro būsto kainos žemėja, o tikimybė rasti neblogos būklės vienvietį kambarį už 400 ar 500 svarų didėja. Tačiau tokiu atveju jūsų išlaidos viešajam transportui taip pat bus didesnės, o jeigu dirbate centre, gali tekti keliaujant į darbą pakeisti net keletą metro linijų ir grūstyse sugaišti iki pusantros valandos.

Daugelis atvykėlių iš kitų Europos šalių ilgą laiką negali atsistebėti Londono viešojo transporto kainomis. Naudojantis viešuoju transportu tik 1 ir 2 zonoje savaitinis bilietas kainuoja 32,10 svaro, o perkant mėnesiui – 123,30 svaro. Mėnesinis nuolatinis bilietas iš ketvirtos ir penktos zonos į centrą kainuotų atitinkamai 177,10 ir 210,10 svaro.

Nors ir brangus, tačiau Londono viešasis transportas yra patogus ir padeda be didesnių problemų pasiekti reikiamą beveik 10 mln. gyventojų turinčio megapolio vietą.

Iš pradžių nepatogumų gali kelti tik tai, kad Londono metro nuo pirmadienio iki šeštadienio važinėja nuo penktos valandos ryto iki vidurnakčio (sekmadieniais metro veikia dar trumpiau), tačiau požeminius traukinius naktį puikiai pakeičia išplėtotas visą parą važinėjančių autobusų tinklas.

Be to, nuo rugsėjo 12 d. kai kurios Londono metro linijos penktadieniais ir šeštadieniais dirbs visą parą.

Sumokėjus už būstą ir viešąjį transportą galima tvirtinti, kad likusių išlaidų dydis priklauso tik nuo konkrečių žmogaus poreikių ir norų dydžio.

Rūkaliai savo kišenes turės paploninti 10 svarų kiekvieną sykį pirkdami cigarečių pakelį. Tačiau turint ryšių su kitais imigrantais iš Rytų Europos, nelegalių cigarečių bloką galėsite įsigyti ir už 40 svarų.

Už alaus bokalą 1 ar 2 zonoje teks pakloti ne mažiau kaip 4 svarus, tačiau atsidūrę pakistaniečių, indų ar lenkų kvartale įsikūrusioje užkandinėje už tokios paties rūšies alaus puslitrį galbūt nesumokėsite net ir 3 svarų.

Didžiojoje Britanijoje yra opi greitojo maisto paplitimo problema. Pigus ir lengvai prieinamas greitasis maistas jums padės sutaupyti nemažai pinigų (pigiai prisivalgyti mėsainių su gruzdintomis bulvytėmis ir gazuotu gėrimu galima už 3–4 svarus), tačiau piktnaudžiavimas juo vėliau gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Perkant maisto produktus prekybos centre darbo dienos pabaigoje kartais galima sutaupyti prisirenkant prekių, kurių galiojimo laikas artėja į pabaigą. Bet kokiu atveju, net ir pernelyg nevaržant savęs ir maitinantis ne vien tik antrarūšiais maisto produktais, maistui per mėnesį neišleisite daugiau negu 300 svarų.

Be to, teigiamas darbo restorane ar kavinėje aspektas yra tas, jog dažnai šių vietų darbuotojai turi nemokamą maitinimą.

Lukas Zadarackas