Geresnio gyvenimo ieškoti į Angliją patraukę lietuviai kartais ne tik visai atsiriboja nuo Lietuvoje paliktos šeimos ir draugų, bet likimo valiai palieka mažus vaikus, o buvusiems sutuoktiniams ant pečių užkrauna šimtatūkstantines skolas. Į „Infozonos“ redakciją kreipėsi Vilkaviškyje gyvenanti Daiva (vardas pakeistas): „Prašau, kad padėtumėte „prigriebti“ mano buvusį vyrą“, – sakė susirūpinusi moteris.

Dukra neberūpi
Daiva, dar būdama susituokusi su vyru, pasiėmė nemažas paskolas iš banko – butui įsigyti ir vartojamąją. Praėjusių metų lapkritį įvykus skyryboms, buvę sutuoktiniai pasidalino paskolų atsakomybę, tačiau šiuo metu realybė ta, kad visas krūvis teko Daivai, mat buvęs vyras savo įsipareigojimų nevykdo ir pinigų paskolai padengti neperduoda. Anot mokytoja dirbančios moters, šiuo metu bankas atima beveik visą jos atlyginimą. Tačiau labiausiai ji nerimauja dėl savo negalią turinčios ketverių metų dukrelės: „Skaudžiausia dėl mano dukrytės, noriu, kad jai nieko netrūktų, juk tėčiui ji turėtų rūpėti, tačiau, atrodo, kad ne“. Po skyrybų priteistų 500 litų alimentų per mėnesį vyras taip pat nemoka.

Kiek Daiva žino, vyras gyvena kažkur pietų Anglijoje – greičiausiai Southamptono mieste. Kai paskutinį kartą su juo kalbėjo telefonu, buvęs sutuoktinis sakė, kad kažkurį laiką nedirbo, dabar yra užsiregistravęs darbo biržoje ir gauna pašalpą bei dirba nelegaliai. Vyras tikina, kad pinigų alimentams ir paskoloms sumokėti jis neturi. „Jis nenori bendrauti, sakė, kad pinigų neturi ir kad jam pačiam reikia pavalgyti ir apsirengti, nori gerai pagyventi“, – sakė Vilkaviškio gyventoja.

Ji kreipėsi į daug instancijų, kad „sudrausmintų“ vyrą – Teisingumo ministeriją, įvairias Žmogaus teisių institucijas, dėl alimentų nemokėjimo – ir į antstolius, tačiau realios pagalbos jai kol kas nesuteikė. „Dėl alimentų nemokėjimo vyro šiuo metu ieško Lietuvos policija – tačiau man paaiškino, kad į Interpolą kreiptis ir ieškoti jo Europoje galės tik po metų ar dviejų... Greičiau pradėtų ieškoti tik tuo atveju, jei nusikalstų“, – sakė Daiva.

Į šimtatūkstantines paskolas išdavusį „DNB Nord“ banką moteris irgi bandė kreiptis, aiškindama susidariusią situaciją, tačiau jie supratimo neparodė: „Užsiminė, kad „jiems irgi reikia valgyti.“ Pikčiausia, kad kai paskolą imi, atsižvelgia į tai, kiek tau lieka pragyvenimui pagal tuometinį atlyginimą, o kai reikia paskolą grąžinti, tai jau neberūpi.“

Interpolas nepadės
Į užsienį nuo alimentų bėgančius tėvus nėra taip lengva surasti, net jei dėl to yra paskelbta jų paieška Lietuvoje: „Alimentų išieškojimas yra iš civilinių santykių srities, o pagal Interpolo reglamentą, dėl jokių civilinių santykių negali būti į jį kreipiamasi. Tarptautinės paieškos skelbiamos tik dėl kriminalinių nusikaltimų“, – sakė Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus viršininko pavaduotojas Ramūnas Matonis.

R. Matonis patarė mūsų pašnekovei kreiptis į teritorinį policijos skyrių, nes tam tikra tarptautinė paieška gali būti suteikta ir be Interpolo pagalbos: „Tarp Lietuvos ir užsienio policijos vyksta bendradarbiavimas, pavyzdžiui, galima užklausti teisinės pagalbos prašymo, vyksta ir neformalūs susirašinėjimai, tad būdų surasti ieškomą asmenį taip pat yra.“

Kur dar kreiptis?
Pasak Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės, į jos vadovaujamą instituciją dėl su į užsienį emigravusių tėvų susijusių problemų kreipiamasi itin dažnai. „Anksčiau ypač dažnai sprendėme klausimus dėl vaiko grobimų, kai motina pasiima vaiką į užsienį ir neaišku, kur gyvena.“ Neretai kreipiasi ir dėl „emigravusių“ alimentų: „Tai pakankamai dažnas atvejis, palyginus su visais, kuriuos sprendžiame. Pagrindinės šalys, kur išvyksta alimentų nemokantys tėvai, yra būtent Airija ir Anglija.“

R. Šalaševičiūtė paragino su panašia, kaip mūsų pašnekovės problema, susidūrusius tėvus dėl konsultacijos kreiptis į dvi institucijas: jos vadovaujamą Vaiko teisių apsaugos kontrolierės įstaigą arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). „Anglija irgi turi panašią centrinę instituciją, kuri tokius klausimus sprendžia bendradarbiaudama“, – apie tarnybą sakė R. Šalaševičiūtė. Anglijos centrinė institucija, kuri sprendžia šiuos klausimus – tai Londone įsikūrusi „Central Authority for England and Wales – the International Child Abduction and Contact Unit“.

Vaikų teisių apsaugos kontrolierės minėtose Lietuvos institucijose patars, kaip atgauti alimentus iš emigravusių buvusių sutuoktinių. Jei vaiko tėvas arba motina išvyko į ES šalį – greičiausiai pasiūlys išsiimti vadinamąjį Europos vykdomąjį raštą. Deja, ši galimybė vargu ar nudžiugins skolą negalinčias atgauti mamas arba tėvus, mat nors teorinė bazė išieškoti alimentus yra pradėta, tačiau specialistai pripažįsta, kad procedūra gali užtrukti ir kainuoja labai brangiai, nes tenka mokėti pagal užsienio šalies įkainius. „Reikėtų išsiimti Europos vykdomąjį raštą ir kreiptis į Anglijos antstolius, kurie atlieka tokių sprendimų vykdymą“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM vyriausioji specialistė Miglė Buzytė.

Tiesa, pašnekovė pažymėjo, kad reikėtų atsiminti, jog Anglijos institucijų įkainiai yra gana nemaži. „Dauguma moterų pasiskaičiuoja ir nusprendžia, kad to daryti neapsimoka, nes didelę dalį išieškotos sumos reikėtų patiems antstoliams ir atiduoti“, – teigė M. Buzytė ir patikino, kad Europos vykdomojo rašto išėmimas – šiuo metu vienintelė galimybė išieškoti skolą iš emigravusių skolininkų. Pašnekovė patarė kreiptis į Lietuvos antstolių rūmus, kurie, bendradarbiaudami su užsienio kolegomis, dirba būtent su tokiais atvejais, ir galėtų padėti reikalą išspręsti greičiau.

Dalį alimentų gali mokėti valstybė
Alimentų išieškojimas pagal Europos vykdomąjį raštą yra gana sudėtinga ir brangi procedūra, tad ne visi nukentėjusieji turi galimybę ja pasinaudoti. Norėdami bent kažkiek pagerinti savo vaikų padėtį, Lietuvoje gyvenantys ir alimentų negaunantys tėvai gali kreiptis ir į Vaikų išlaikymo fondą (VIF). Iš Valstybės biudžeto skiriamomis kasmėnesinėmis išmokomis remiami vaikai, kurie pagal teismo sprendimą arba pagal teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto iš vaiko tėvo (tėvų). Didžiausia vienam vaikui skiriama suma – 195 litai per mėnesį.

Šiuo metu alimentus iš valstybės gaunančių vaikų skaičius siekia apie 25 tūkst. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos (GVIFA) vadovė Liudvika Trasykytė teigė neabejojanti, kad VIF daugeliui neatsakingų tėvų suveikia kaip prevencinė priemonė, nes gaunama vis daugiau prašymų, jog valstybė nebemokėtų alimentų, mat VIF numato išieškoti skolas iš alimentininkų su 5 proc. metinėmis palūkanomis.

Europos vykdomojo rašto išdavimo ir skolų išieškojimo proceso tvarka

1) Pirmiausia reikėtų raštu kreiptis į teismą Lietuvoje ir prašyti išduoti standartizuotą Europos vykdomojo rašto pažymėjimą.
2) Pradedant išieškojimą, skolininko buvimo valstybei* reikia pateikti notaro patvirtintą teismo sprendimo kopiją bei notaro patvirtintą Europos vykdomojo rašto pažymėjimo kopiją ir jos vertimą į kalbą tos ES valstybės, kurioje bus vykdomas teismo sprendimas.
3) Pateikiant vykdyti sprendimą užsienio šalyje, būtina tiksliai nurodyti ne tik skolininko vardą ir pavardę, bet ir adresą.
4) Asmeniui, turinčiam Europos vykdomąjį raštą ir norinčiam jį pateikti konkrečios ES valstybės teritorijoje veikiančiam antstoliui, reikia nustatyti, kuris antstolis kompetentingas priverstinai vykdyti priimtą sprendimą, nes daugumoje ES valstybių antstoliai veikia tam tikroje ribotoje teritorijoje, o ne visoje šalyje. Mūsų aprašytu atveju kontrolierė R. Šalaševičiūtė patarė kreiptis į Lietuvos antstolių rūmus Vilniuje, kurie galėtų suteikti informaciją apie Europos Sąjungos šalyse veikiančius antstolius, jų veiklos teritorijas, įkainius, išlaidas, kurias asmeniui teks patirti priverstinio išieškojimo procese, bei kitais, su Europos vykdomuoju raštu, susijusiais klausimais.
*Pastaba – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, suteikia galimybę išieškojimo procedūras vykdyti visose Europos Sąjungai priklausančiose šalyse (t. y. ir Didžiojoje Britanijoje), išskyrus Daniją.

Ana Vengrovskaja