Karaliaučiaus valstybinio Imanuelio Kanto universiteto studentės Inga Laškova ir Jekaterina Zaiceva lietuvių kalbos “galūnes kaitalioja” jau porą metų. Tokia jų antroji specialybė – merginos dar studijuoja rusų kalbą ir filologiją. Inga dvi savaites lankė lietuvių kalbos kursus Vilniaus universitete. Ji dažnai apsilanko Klaipėdoje, kur, prieš persikeldama į Kaliningradą, gyveno jos lietuvė močiutė Nijolė. Katia mūsų kalbą pasirinko todėl, kad jai tai atrodė įdomu.

Sunkiausia merginoms sekasi „apsieiti“ su galūnėmis. „Painiojame mes jas“, - sakė Inga, o draugė pridūrė, kad dėstytojai pagaili joms „duoti“ leksikos. Užtat „apkrauna“ studentes gramatika. „Sunku kalbėti, nes žinome nedaug žodžių. Turbūt tik Rusijoje taip – moko vien gramatikos, o leksikos - jokios. Daugų daugiausiai – vertimai. Ir viskas“, - nurijo kartėlį merginos. Tad gyvosios kalbos jos dažnai atvyksta ieškoti tai į Klaipėdą, tai į Vilnių. Mūsiškai kalbėti studentės ir jų kolegos mokosi tik kartą per savaitę ir tik vieną valandą. Daugiausiai draugų merginos turi Klaipėdoje, bet joms labai patinka ir Vilnius – jis didesnis, vis tik – sostinė! Bendraamžiai Lietuvos vaikinai, jų vertinimu, labai drovūs, nelinkę megzti pažinčių.

Ištekėti už lietuvio

Brno Masaryko universiteto studentė Eva Seitlova yra taip dažnai klausiama apie pasirinkimą mokytis lietuvių kalbos, kad be sąmojo nebegali išsiversti: „Noriu ištekėti už lietuvio“, - įkyriems smalsuoliams atšauna ji. Mergina studijuoja čekų kalbą ir literatūrą, tačiau norėjo dar kažkuo praturtinti savo išsilavinimą. „Dabar žinau, kad su lietuvių kalba siesiu savo ateitį. Baigusi studijas svajoju likti fakultete ir kitais metais dėstyti ją ne lingvistikos specialybių studentams“, - atskleidė E.Seitlova.

Prahos Karolio universiteto Filosofijos fakulteto Slavistikos ir Rytų Europos instituto studentė Olga Fojtikova lanko dvi lietuvių kalbos paskaitas per savaitę. „Norėčiau daugiau kalbėti. Lietuviškų gramatikos terminų nelabai suprantame, tad dažniausiai naudojamės tarptautiniais – genityvas, lokatyvas,- studijų detales atskleidė O.Fojtikova. - Gramatiką dar galima išmokti. Užvis sunkiausia kalbėti ir taisyklingai kirčiuoti žodžius“. Čekų kalboje kirčiuojamas pirmasis žodžio skiemuo, pavyzdžiui „hasiči pristruj“ (liet. gesintuvas). Lietuviški kirčiai, savo ruožtu, „šokinėja“. „Manau, kad galima susikalbėti ir nekreipiant dėmesio į akcentą“, - įsitikinusi Olga. Antrame kurse studijuojanti mergina lietuviškai dar neskaito, bet jau perskaitė Jurgos Ivanauskaitės romano „Ragana ir lietus“ vertimą.

Pralinksmino „Škoda“

Inga ir Katia sako dažniausiai skaitančios lietuvių poeziją. Ir čia pat pradeda cituoti: „Apšerkšniję mūsų žiemos...“ Su savo knygomis merginas yra supažindinęs Lietuvos kultūros atašė Kaliningrado srityje Arvydas Juozaitis. Jis lankėsi paskaitose ir išklausė 20 a. rusų literatūros įvadą. „Beje, nepraleido nei vienos paskaitos. Neprogulival“, - juokėsi studentės iš Karaliaučiaus.

Visos studijų savaitės dalyvės pastebėjo prastą kelių būklę, sutiko nemandagių vairuotojų, kentė kamšatis troleibusuose. Tačiau čekes labai pralinksmino Vilniaus gatvėse matytas senasis „Škoda“ troleibusas. Evai Lietuvoje didžiausią įspūdį paliko gamta. Merginos iš kaimyninės Rusijos srities eismo sutrikimais nesiskundė - jos prie to yra pripratusios.

Mindaugas Klusas