Jurgita Sausaitytė

Atrodo, kad būtent tokia nenuginčyjama tiesa vyrauja Londone. Jei nori rasti gerai apmokamą darbą – meluok. Ir gal tik tada būsi pakviestas į pokalbį. Meluok, ir gal tik taip būsi atrinktas antram pokalbiui. O jei pasiseks, tai gal prie viso to dar ir darbą gausi!

Nesakau, kad tiesą sakydamas esi prastesnis už kitus, bet kai kandidatų tiek daug, o pagražintų CV – dar daugiau.

Meluoja čia kone kiekvienas: per vieną naktį „baigia“ reikiamiems įgūdžiams įgyti skirtus kursus (deja, tik popieriuje), spėja padirbėti viskuo, ko tik reikalauja būsimas darbas (juk niekas namo neskambins ir netikrins... dažniausia). Užtat gali suklupti, kai interviu metu paprašys įrodyti savo įgūdžius.

Kartą viena pažįstama į CV parašė, kad jos darbo kompiuteriu įgūdžiai nuostabūs, o interviu metu paaiškėjo, kad ji nenutuokia kaip naudotis Excel'io programa... Tad būk apdairus ir pats neišsikask sau griovio.

Tiesa, padavėjo, siuvėjo ar dažytojo darbą gausi kur kas lengviau (kol ne vasara): jų ir pasiūla didesnė, tad ir konkursas bei reikalavimai mažesni.

Bet ką daryt, jei jau metus atidirbai juodą darbą ir ieškai kažko „normalesnio“?

Lietuvoje baigusi žurnalistiką ir nemažą patirties bagažą turinti pažįstama, čia darbo pagal specialybę ieškojo visą mėnesį. Ir visą tą mėnesį ji jautėsi tarsi dirbtų: keldavosi aštuntą, kompiuterį išjungdavo tik septintą vakaro. Plušėjo iš širdies siuntinėdama CV.
Ir darbą galiausiai gavo!

Kitas pažįstamas ieškojo "web-dizainerio" darbo ir… per dvi savaites gavo 3 pasiūlymus. Prieš kiekvieną interviu baisiai pergyveno, bet galiausiai praėjo visas atrankas. Vieną savaitę padirbėjo viename, kitą – antrame darbe. Metė ir tą antrą ir nuskuodė į trečią. Vėl jam kažkas nepatiko ir darbo ieškosi iš naujo.

Taip kartais ir nesuprantu: lengva, ar sunku darbą gauti (juk vieni ieško ištisą amžinybę, kiti per 3 savaites spėja pakeisti 3 darbus).

Viename diskusijų forume aptikau klausimą: „Ar sunku rasti darbą Londone?“. Atsakymas buvo toks: viskas, ką turi padaryti – tai pradėti. Bet kokį darbą. Bet kurioje vietoje. Susikurk padorų CV. Nebijok savęs girti (kas daugiau pagirs, jei ne pats?). Prisek gražią foto.

Dėl CV: labai svarbu, kad nepagailėtum jam laiko. Parašyti gražų CV - menas. Nuo to priklausys, gausi darbą, ar ne.

Tiesa, dažniausiai CV čia gerokai atitolęs nuo tiesos: juk retai kas tikrins, kuo dirbai savo šaly. Tad, vardan šviesesnio rytojaus, tampama savo šalies didvyriais, kone kosmonautais. Didelių pasakų verčiau nekurti – anksčiau ar vėliau jos išaiškės. Bet savo privalumus galima, žinoma, kiek pagražinti.

Bet kokiu atveju, jei į Londoną sugalvojai traukti dar neturėdamas darbo, rizikuoji prarasti pinigus. Juk kainuos pragyvenimas ir, jei darbo greit nesusirasi, liksi be skatiko. Pradžiai geriausia kokį darbelį susirasti internetu ar per pažįstamus ir važiuoti jau kažką turint. Bent kelioms savaitėms. Juk bet kada galėsi mesti. Žinoma, rasti darbą internetu irgi nėra taip paprasta. Bet, kas ieško – tas randa.