Ne paslaptis, kad didžioji dalis Britanijos lietuvių vasaros atostogoms renkasi Lietuvą. Ir ne vien todėl, kad draugus ir gimines aplankytų – nemažai lietuvių tuo pat metu stengiasi pasirūpinti ir savo sveikata bei išvaizda. Ir jei dar prieš trejus ar ketverius metus išeiviai skubėdavo apsilankyti pas kirpėją ar stomatologą, pastaraisiais metais jie vis dažniau suka į grožio kliniką.

„Išeiviai - mylimiausi mūsų pacientai. Jie visą laiką šypsosi, labai komunikabilūs, su labai geromis emocijomis ir stipria motyvacija, gerai žino, ko nori. Tai tie patys lietuviai, bet jau su visai kitokiu mąstymu, jie nėra susigūžę, tuoj apsikabina, bučiuojamės“, – sako plastinės chirurgijos klinikos „Vitkusclinic“ direktorė Vita Degutienė.

Prieš penkerius metus įkurtai klinikai vadovaujanti moteris sako, kad net 40-50 proc. visų plastinių operacijų atliekama išeiviams iš Lietuvos. Didžiausio susidomėjimo plastinėmis operacijomis ši klinika sulaukia iš išeivių, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje - jie sudaro maždaug 70 proc. visų operuotis atvykstančių išeivių. Kitus procentus dalijasi Ispanijos, Skandinavijos, JAV ir Rusijos lietuviai. „Išeivijos lietuviai estetinėms operacijoms tikrai netaupo, nes jiems yra daug pigiau ir paprasčiau išsioperuoti gimtojoje šalyje. Daugelis jau yra buvę konsultacijoje pas plastikos chirurgą svečioje šalyje ir viską apsvarstę pasirenka operaciją Lietuvoje. Mes visada stengiamės suorganizuoti kuo sklandesnį paciento vizitą, jei reikia, užsakome viešbučius ir pan., o prieš tai bendraujame elektroniniu paštu, kiekvienam atsakome į rūpimus klausimus, suteikiame išsamią informaciją“, – pasakoja V.Degutienė. Ji sako pastebėjusi, kad išeivių srautas kiek nuslūgsta rudenį, tačiau per Kalėdas, Velykas ir vasaros atostogų metu jis nemažėja net per ekonominį sunkmetį.

Vertina natūralumą

Vilniaus pakraštyje kurortą primenančiame Valakupių pušyne įsikūrusi „Vitkusclinic“ labiau primena poilsiavietę nei gydymo įstaigą – už operacinės ar palatos langų ne namai ir gatvės triukšmas, o aukštos pušys ir paukščių giesmės. Plastinės chirurgijos kliniką gamtos prieglobstyje įkurti sumanė garsus šios srities specialistas profesorius Kęstutis Vitkus, kuris pats per metus čia atlieka apie pustrečio šimto operacijų. Jis sako, kad dažniausiai tenka atlikti krūtų didinimo operacijos. „Man teko nemažai laiko Amerikoje dirbti, tai ten dažniausiai prašydavo krūtis mažinti, o čia moterų krūtys mažesnės, tad prašo jas didinti... Kita dažna operacija – nosies formos keitimas, užkritusių vokų pakėlimas“, – teigia profesorius. Jis priduria, kad plastinei chirurgijai nemažai įtakos turi žiniasklaidos išpopuliarinti madingi įvaizdžiai. “Atsimenu, prieš rugsėjo 11 dieną, kai buvau Amerikoje, buvo madinga rytietiška išvaizda, visos norėjo kaip katės atrodyti, kad akys būtų įkypos ir pan. Dabar jau grįžta natūralumo mada, norima grąžinti jaunystę ar sustiprinti seksualumą, bet nesiekiama daryti iš savęs kažkokios egzotiškos būtybės. Nors, aišku, keistuolių visada atsiranda. Aš galvočiau – natūralumas gražiau“, – šypsosi dirbtiną grožį kuriantis, bet natūralumą vertinantis profesorius.

Penius didinasi ir ministrai

Įprasta manyti, kad grožio klinikos pacientės dažniausiai yra moterys. Tačiau vis dažniau čia užsuka ir Anglijoje ar kitur gyvenantys lietuviai vyrai. „Vyrukai atvažiuoja dėl lytinių organų. Jie nepatenkinti įsivaizduoja, kad ta kūno dalis turi kitaip atrodyti, prašo padidinti. Tai nepakeis nei seksualumo, nei geismo nesustiprins, tik padarys truputį kitokius matmenis“, – sako profesorius.
Beje, istorija apie varpų didinimą plačiai nuskambėjo Lietuvoje 2008 metų pavasarį, kai per vieną televizijos laidą profesorius K.Vitkus atskleidė, jog tokią operaciją jis atliko ir porai Lietuvos vyriausybės narių. Pavardžių jis neišdavė, tačiau faktas, kad penius didinasi ir ministrai, sukėlė žinomo Lietuvos dizainerio Juozo Statkevičiaus pasipiktinimą. Tiesiogiai per televiziją transliuoto renginio „Metų moteris 2008“ metu J.Statkevičius sakė, kad išreiškia pagarbą Lietuvos moterims, nes Lietuvos valdžios vyrai rūpinasi tik savo penio ilgumu.
Genitalijų chirurgija Lietuvoje palyginti nesenas dalykas, operacijos daryti pradėtos maždaug prieš 20 metų. „Žmogus patenkintas – jis to nori, fotografuoja save, matuoja... Jei dėl to žmogus turi psichologinių problemų ir po operacijos jaučiasi geriau – tokią operaciją verta daryti. Juk žmogus geriau jaučiasi gražiai apsirėdęs, tai kodėl negali keisti savo išvaizdos, kūnas tam tikra prasme irgi drabužis“, - teigia ilgametę rekonstrukcinės ir plastinės chirurgijos patirtį turintis profesorius.
Šios, profesoriaus teigimu, nesudėtingos operacijos metu varpa padidėti gali apie porą centimetrų.

Atkalbėjo nuo didelės krūtinės

Į kliniką atvykstančius išeivius K.Vitkus vertina kaip malonius ir gerai žinančius, ko nori, pacientus, tačiau pripažįsta, kad kartais tenka susidurti su moterimis, kurios turi nerealių lūkesčių ir net atsiunčia paveiksliukus, kaip turėtų atrodyti pageidaujamas veidas. Klinikos specialistai tuomet pasitelkia kompiuterinę grafiką, kad žmogus matytų, kaip jis atrodys po operacijos, pavyzdžiui, su kitokia nosimi. „Arba, pavyzdžiui, yra matuoklė, kokio dydžio krūtys gali būti, kad būtų išlaikytos proporcijos. Viena pacientė, lietuvė iš Londono, norėjo krūtų padidinimo operacijos. Atsiuntė nuotrauką, kaip turėtų jos krūtys po operacijos atrodyti. Nereali nuotrauka. Susirašinėjome elektroniniais laiškais, prašėme, kad atsiųstų savo nuotrauką – pati ji smulkute, plonytė“, – prisimena K.Vitkus ir priduria, kad šią pacientę pavyko atkalbėti nuo jos pasirinkto varianto. Kadangi mergina vis tiek norėjo didesnės krūtinės negu siūlė profesorius, po ilgų diskusijų buvo pasirinktas kompromisas. „Jei būtume padarę, ko ji norėjo, būtų likę tik kojos ir papai“, – šypteli chirurgas.

Klinikos direktorė priduria pastebėjusi, kad Didžiojoje Britanijoje mergaitės anksti pradeda rūpintis savo kūno formomis. „Viena mama mums skambino, klausė, kaip čia padarius, kad dukros krūtinė būtų ne B, o C dydžio ir pasakojo, kad mokykloje mokinės tarpusavyje lygina, kurios liemenėlė didesnė.“

Nusiurbus riebalus - į pliažą?

Viena iš sparčiai populiarėjančių operacijų – riebalų nusiurbimas. Vieniems riebalai gali kauptis pagurklyje, kitiems – juosmens srityje ar šlaunyse ir be operacijos šias vietas padailinti beveik neįmanoma. Riebalų nusiurbimas populiarėja ir tarp svetur gyvenančių lietuvių. „Viena lietuvė, gyvenanti Ispanijoje, užsiregistravo vasarą tokiai operacijai. Mes jai pranešėme, kad po tokios operacijos reikia maždaug 8 savaites specialius korsetus dėvėti, o ji jau kitą dieną po operacijos ir sako – tai kaip aš dabar su tais korsetais vaikščiosiu po pliažą“, – optimistišką pacientę prisimena klinikos direktore dirbanti profesoriaus Vitkaus duktė V.Degutienė.

Riebalų nusiurbimas atliekamas ir vyrams, bet jie to pageidauja itin retai.

Kaip įgyti A.Jolie lūpas?

„Vitkusclinc“ klinikoje atliekama daug plastinių operacijų, tačiau pastaruoju metu gana populiarūs ir smulkūs pagražinimai, nes dabartinės technologijos leidžia nedideles grožio procedūras atlikti ir be operacijų. „Šiuo metu itin auganti industrija yra vadinamieji „fileriai“ (angl. filler), pavyzdžiui, suleista hialuroninė rūgštis gali išlyginti mimikos raukšles.

Kitas preparatas - botoksas - paralyžuoja raumenis ir taip ištiesina horizontalias raukšles kaktoje“, – grožio paslaptis atskleidžia profesorius K.Vitkus.
- Girdėjau, kad jei nori turėti tokias lūpas kaip Angelinos Jolie, reikia hialuroninės rūgšties. Ar tai tiesa?
- Taip. Į lūpų kraštą suleista rūgštis išpučia raudoną krašto liniją ir lūpos tampa putlios. Kiek nori, tiek gali jas išpūsti – gali padaryti tokią atsikišusią bučiuoklę. Su laiku, aišku, rūgštis išsisklaido, tad priklausomai nuo organizmo savybių, amžiaus, po kelių mėnesių ar po metų vėl reikia kartoti procedūrą. Greitai rezorbuojasi ypač ten, kur daug mimikos, judesio. Lūpos tuo pasižymi, nes ir valgai, ir kalbi, dažniau reikia kartojimo. O aplink akis išlygintos raukšlelės gali ilgiau išsilaikyti.
Profesorius pripažįsta, kad pati didžiausia problema plastikos chirurgui – ne didelės operacijos kaip, pavyzdžiui, veido patempimas, o smulkios raukšlytės. „Mažos raukšlytės yra pati didžiausia problema chirurgui, nes tada viršutinį odos sluoksnį reikia tiesiog nugarinti, pašalinti lazeriu ir po to pacientas nuolat turi naudoti kosmetiką su apsauginėmis medžiagomis, privalo vengti tiesioginės saulės. Taigi labai svarbu priežiūra“, – sako profesorius, pabrėždamas, kad konsultacijų metu jis pacientus supažindina su neigiamomis pusėmis. „Plastinė chirurgija – tokia chirurgija, kai pacientas ant operacinio stalo gulasi pats savo noru, todėl jis privalo žinoti visas galimas problemas ir rizikas, juk jei kas – atgal nesugrąžinsi“, – pabrėžia profesorius.

Atvyksta su šeimomis

Klinikos direktorė V.Degutienė pasakoja, kad su operacijos daryti atvykstančiais išeiviais neretai užsimezga itin draugiški ryšiai. „Turime nemažai tokių klientų, užsienio lietuvių, su kuriais susirašinėjame, iš kelionių mums nuotraukas siunčia... Yra susidaręs toks mūsų pacientų-draugų ratas. Buvo viena klientė, kuri Londone plauna indus. Atrodytų, kam jai tos išvaizdos reikia, bet prieš porą metų pasidarė veido patempimo operaciją. Atsimenu, atvyko su visa šeima, artimi žmonės ją palydėjo, globojo, dabar kasmet atvažiuoja mūsų aplankyti, užsuka su vaikais ir anūkais, dovanų mums atveža. Ji sako - man labai Lietuvoje trūko tokios mielos vietos, kur jautiesi maloniai priimtas.“

Direktorė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje žmonės nelabai linkę pasakoti apie tokias operacijas, nėra taip, kaip Amerikoje, kur rengiami naujos krūtinės pristatymo vakarėliai. O išeiviai jau kitaip priima tokius dalykus. „Atvyksta su giminėmis, tetomis, mamomis ar vaikais, dalijasi įspūdžiais - nėra taip, kad tik paslapčia, kad niekas nežinotų... Jie įneša į mūsų kliniką tokį itališką šurmulį“, – patikina moteris.

Lankosi ir britai

Į Vitkaus vardo kliniką darytis operacijų atvyksta ne vien užsienio lietuviai – sužinoję apie lietuvių chirurgų darbo kokybę atvažiuoja ir užsieniečiai. Dažniau tai būna žmonės iš Rusijos, buvusių sovietinių šalių ar Artimųjų Rytų, tačiau sulaukiama ir pacientų iš Vakarų Europos. „Iš Anglijos britai irgi atvažiuoja, bet nėra taip daug, nes, pirma, jiems kliudo kalbos barjeras, be to, nežinia, kaip bus po metų ar vėliau, jei vėl prireiks konsultacijos, vėl važiuoti... Be to, Lietuva daugeliui visiškai nepažįstama, jie nežino, ko tikėtis“, – aiškina K.Vitkus, pridurdamas, kad jis pats irgi pasisako prieš medicininį turizmą. „Žmogus išvažiuoja, pigiai susiranda kur nors pusrūsyje kliniką, kuri neatitinka net higieninių reikalavimų. Mokus pacientas, nereglamentuotos sąlygos, nepasiruošęs chirurgas - tai baisiausias Bermudų trikampis plastinėje chirurgijoje“, – teigia tarptautinę darbo praktiką turintis chirurgas.

K.Vitkus pats jau daug metų yra Europos plastinės chirurgijos konfederacijos narys ir pats ruošia šios srities specialistus universitete. „Mes siekiame, kad paruošimas atitiktų plastikos chirurgo reikalavimus, nes, pavyzdžiui, paruošimas Rusijoje visiškai kitoks. Chirurgas, baigęs mediciną ir porą savaičių palankęs kursus, jau daro plastines operacijas. Pas mus - jokiu būdu. Išėjus bendrą chirurgijos kursą dar privalu penkerius metus mokytis rezidentūroje būtent plastinės chirurgijos srityje.“

Tai, kad lietuvių plastinė chirurgija yra aukštos kokybės, pabrėžia ir specializuoti medicinos žurnalai, kuriuose atkreipiamas dėmesys, kad visos grožio procedūros Lietuvoje yra du tris kartus pigesnės nei Didžiojoje Britanijoje.

Zita Čepaitė