Ar teko kada girdėti paslaptingą žodį urantija? Man teko. Dar gyvenant Lietuvoje. Bet greit apie tai pamiršau, nes taip jau susiklostė, kad lyg ir neturiu problemų, kurių sprendimui prireiktų pasitelkti aiškiaregius ar kitus ypatingų galių turinčius asmenis. Tačiau pastaruoju metu taip susiklostė, kad bent keletas Londone gyvenančių lietuvių praeitą rudenį ėmė pasakoti, kad susidūrė su urantijos mokymo skleidėjais. „Viename kambaryje apie Bibliją kalbama, kitame velnias veikia“, – taip savo įspūdžius apie dviejų „urantiečių“ iš Kauno apsilankymą apibendrino jų surengtame seminare dalyvavęs 49 m. Londone gyvenantis lietuvis.

Tikrai nieko nenustebinsiu pasakiusi, kad įspūdžius apie urantiečių iš Kauno surengtą seminarą pasakojęs lietuvis nenorėjo, kad jo vardas būtų minimas. Jis sakė tikįs, kad ši jį nuvylusi pora turi nežemiškų galių ir gali jam net per atstumą pakenkti. Pasižadėjau nedaryti nieko tokio, kad jo gyvenimas taptų nepakenčiamas. Tiesiog buvo smalsu išsiaiškinti, kaip jis sužinojo apie rengiamą seminarą ir kas paskatino jį ten apsilankyti. Mano kalbintas lietuvis, pavadinkime jį Robertu, sakė, kad apie kauniečių vyro ir žmonos rengiamą seminarą jis sužinojo iš masažą jam dariusios moters. „Aš turiu problemų su nugara ir ranką skauda, tai pradėjau vaikščioti pas masažistę. Ji man ir pasiūlė apsilankyti tame seminare, kurio organizatoriai, anot jos, tikrai gali man padėti.“ Vyras už pasiūlytą trijų dienų seminarą, kuriame sutiko ir pažįstamų, sumokėjo 180 svarų. Su seminare sutiktais pažįstamais vyras pasikalbėjo telefonu. Po pokalbio Robertui kilo įtarimas, kad seminaro organizatorių tikslas – pasipelnyti. „Pasikalbėjome telefonu ir sužinojau, kad draugo žmonai toji aiškiaregė nustatė vėžį. Todėl moteris, norėdama pagyti, sumokėjo pinigus, kuriuos kitą dieną bandė atgauti josios vyras. Aiškiaregė pinigų atiduoti nenorėjo ir sakė, kad transformacijos jau prasidėjo, todėl pinigų atgauti jau neįmanoma. Tai kur tie pinigai, gal į kosmosą išlėkė? Bet paskui grąžino, kas buvo sumokėta“, – pasakojo Robertas.

Aiškiaregė nustatė vėžį
Kitas prieš porą mėnesių Becktone (pietryčių Londonas) vykusio seminaro lankytojas Rimas (vardas pakeistas) sakė, kad jis pats buvo vienas iš tų, kuriam aiškiaregė iš Kauno nustatė vėžį. Jis, kaip ir minėtasis Robertas, apie seminarą sužinojo iš pažįstamų. Kadangi vyras jau seniai domėjosi dvasiniais dalykais, jam buvo įdomu, ką sako naujojo mokymo skelbėjai. Urantijos mokymo tiesas skelbęs paskaitininkas Rimui pasirodė neblogas – vyras sakė gavęs atsakymus į jam rūpimus klausimus. „Paskaitų metu jis vis pabrėždavo, kad jei turime kokių asmeninių klausimų, pavyzdžiui, dėl sveikatos ar problemų su šeima, galime juos dabar užduoti ir po paskaitos į juos gausime atsakymus. Pasibaigė paskaita ir tada visi nuėjome į gretimą kambarį, kuriame laukėme, kada galėsime užeiti pas aiškiaregę. Man susitikimą paskyrė paskutiniam, uždėjo filmą „Sala“, kurį žiūrėjau ir stebėjau tuos, kurie išeidavo iš aiškiaregės kambario. Tie išeinantys žmonės man atrodė labai pasikeitę, viena moteris net apsiverkusi buvo. Galiausiai atėjo mano eilė. Kadangi buvau klausęs dėl savo sūnaus problemų, tai ji sakė, kad su paauglyste išaugs, ir kad tai yra dėl to, kad praėjusiuose gyvenimuose jis kažką padarė blogai. Gavau tą atsakymą ir klausimų kaip ir neturėjau, jau ruošiuosi išeiti, o ji ir sako – aš „nuėmiau“ tavo parametrus ir matau, kad tau gresia onkologinė liga. Kol kas ji kabo virš tavęs, bet tuoj nusileis. Sakau – čia man staigmena ir ką turėčiau daryti, nes man dėl sveikatos nieko negaila. O ji atsako: mes tris dalykus sutvarkome… Gerai neatsimenu, bet maždaug: pirma, išvalo kažkokius sielos kanalus, antra – čakras sureguliuoja ir trečia – dar kažką tokio padaro. Ir dar pridūrė, kad visą laiką reikės stiprinti imuninę sistemą, nes ji silpna.“

Kaina, kaip prekybos centre
Rimas prisipažino, kad moters, save vadinančios aiškiarege, tokia diagnozė jam sukėlė nerimą. Jis pasidomėjo, kiek jam pasiūlytas gydymas kainuos. „Ji padavė savo pagalbininkei žurnalą ir sako suskaičiuok. Suskaičiavo ir išėjo kaip prekybos centre – 999 svarai, po 333 už kiekvieną etapą. Palingavau galvą, sakau, tiek pinigų neturiu, ir išėjau. Dar man sakė, kad dalimis galiu mokėti, jei neturiu iš karto…“ Kadangi Rimas buvo paskutinis eilėje, visi kiti jau buvo išsivaikščioję, jis nerado su kuo pasitarti ir kaip jam dabar elgtis. „Man, aišku, ta žinia trinktelėjo per galvą, bet visgi nusprendžiau, kad daugiau ten neisiu, nusprendžiau sveikai maitintis, papasninkauti ir pasimelst daugiau.“

Nerimastį vyras sakė jautęs bent keletą dienų, kol vieną vakarą jam paskambino kažkas ir pasiteiravo, kodėl jis nebeatėjo į seminarą sekmadienį. „Sakau, dėl to, kad man vėžį nustatė. Sako, gerai, kad nevažiavai, nes mums visiems, kurie ten buvome, tą patį nustatė. Tik esą vienų ta liga dar laukia, o kiti jau serga.“ Ta žinia, kad tokia pati diagnozė buvo nustatyta ir kitiems seminaro dalyviams, padėjo Rimui atsikratyti nerimo. Juolab, kad vyras prisiminė ir vieną savo giminaitį, kuris jau keletą metų tos pačios aiškiaregės skatinamas vartojo brangius maisto papildus, kurie esą stiprina imuninę sistemą. Būtent tai, kad aiškiarege save vadinanti moteris visiems nustato tą pačią ligą ir skiria tą patį gydymą, Rimą paskatino kitaip pažvelgti ir į jų skelbiamas dvasines tiesas.
Dalyvavo suvažiavime

Su Urantijos mokymo skelbėjais Rimas pirmą kartą susidūrė dar gyvendamas Lietuvoje. Prieš tris metus jis išvyko į Londoną ir kartais nugirsdavo, jog ir čia veikia urantiečių grupelė. Praeitą vasarą grįžęs atostogų į Lietuvą, Rimas susigundė nuvykti į urantiečių suvažiavimą, kuris vyko Zalensų kaimo sodyboje. „Vieta labai graži ir ta stovykla man padarė neblogą įspūdį. Praėjo gražiai, – sako, kad atskrenda kažkokios gyvybės, mus stebi, rodė nuotraukas su tokiais taškiukais, sakydami, kad tai angelai ir jie dalyvauja mūsų gyvenime. Iš ryto paskaitos, pokalbiai, vakare renginiai. Susirinko apie 170 žmonių, maždaug pusė iš Latvijos ir gal 15 lietuvių iš Londono.“

Rimas pasakoja, kad po suvažiavimo jis pradėjo skaityti Urantijos knygą, kurioje esą išdėstytos pagrindinės tiesos apie gyvenimą ir kosmosą, bet jam tie tekstai pasirodė sunkiai suprantami. „Kai dvasinę literatūrą skaitai, randi kažkokį ryšį su tuo, kas ten teigiama, o čia – marazmai“, – įsitikinęs Rimas.

Tačiau vyras sakė pažįstąs nemažai žmonių, kurie tuo tiki ir daro viską, ką jiems aiškiaregė iš Kauno pataria: „Žinau, viena pora net išsiskyrė, nes vyras paklausė, ar gali tęstis jų bendras gyvenimas, o ji pasakė, kad ne, bendro gyvenimo daugiau būti negali, nes jie vienas kito nesupranta. Jeigu jie remiasi Dievu, tai jis juk moko taikytis, o čia atvirkščiai.“

Šeimyninis bizniukas?
Rimas sakė, jog žmones į seminarus paprastai sukviečia masažiste dirbanti moteris, kuri gyvena Becktone – jos bute tie seminarai ir vyksta. Be to, ir tarp seminarų tame bute renkasi keletas urantijos mokymu įtikėjusių Londono lietuvių, kurie susirinkę bendrauja skaipu su kauniete aiškiarege ir už tam tikrą mokestį gali užduoti klausimus ir gauti atsakymus, kaip spręsti juos kamuojančias problemas. „Ji daro kažkokius valymus, bet vieną kartą išvalyti neužtenka, pasirodo, žmogus prisirenka šiukšlių ir vėl reikia valyti“.

Londone gyvenantis lietuvis įsitikinęs, kad tai nedidelis, bet gerai veikiantis šeimyninis „bizniukas“, kai vyras savo paskaitomis susuka patikliems žmonėms galvas, o žmona teigia matanti ateitį ir žinanti, kaip padėti išspręsti jų problemas. „Londone jie pamatė pasisekimą. Jei Lietuvoje už kažkokį veiksmą ima 300 litų, tai čia atatinkamą sumą svarais.“

Urantijos tiesos
Urantijos knyga vadinami 1955 m. išleisti tekstai atsirado tarp 1924–1955 metų. Niekas tiksliai nežino, iš kur tie tekstai atsirado ir kas yra jų autoriai. Tuose tekstuose yra teigiama, kad žodis Urantija yra planetos Žemė vardas ir jos tikslas yra paskleisti naujausias tiesas apie kosminę sąmonę, dvasinę visos kūrinijos prigimtį ir atskleisti gyvenimo prasmę. Knygoje diskutuojama apie Dievo ir žmogaus ryšį ir pateikiama išsami Jėzaus biografija.

Urantijos knyga yra išversta ir į lietuvių kalbą. Jos vertėjas Algimantas Jokubėnas sovietiniais metais dirbo Lietuvos televizijos užsienio programų redaktoriumi. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, A. Jokubėnas dingo iš televizijos ekranų. Artimi jam žmonės kalbėjo, jog jis pasinėrė į ezoterinius mokymus ir tapo aistringu Urantijos knygos tiesų skelbėju. Tą jis daro iki šiolei. Pavyzdžiui, lietuviškuose interneto Urantijos puslapiuose galima rasti jo net paraginimą tiems, kurių „širdis linksta prisidėti prie šviesos skleidimo“, paremti jį finansiškai, t. y., pervesti pinigus į nurodytą sąskaitą.

Tačiau Rimo teigimu, Londone dirbanti kauniečių pora su Algimantu neturi nieko bendra. „Kai paklausiau Vidmanto, ką jis mano apie Algimantą, tai sako, kad tas jau išprotėjo, jam perkaito smegenys ir nebūtinai reikia tikėti tuo, ką jis sako.“
Urantijos fondas buvo įkurtas 1950 m. Ilinojaus valstijoje JAV. Šiuo metu veikia Tarptautinė Urantijos asociacija, apimanti daugiau kaip 10 šalių. Lietuvoje Urantijos fondas registruotas kaip labdaros organizacija. Organizacijos vadovai skelbiasi esą apaštalai, kurie turi gebėjimą skelbti, mokyti ir gydyti.

Zita Čepaitė