Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį atmetė buvusio sovietų ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogiko, įtariamojo Medininkų žudynių byloje Konstantino Michailovo (anksčiau turėjusio pavardę Nikulinas) skundą dėl kardomojo suėmimo pratęsimo.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, todėl įtariamasis bus suimtas mažiausiai du mėnesius.

,,Byloje yra pakankamai faktinių duomenų, kurie leidžia manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl teismas suėmimą pratęsė pagrįstai", - skelbiama Apeliacinio teismo nutartyje.

Tuo pačiu teisėjas pabrėžė, kad šioje tyrimo stadijoje nesprendžiama, ar įtariamasis iš tikrųjų padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, o taip pat, sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, nėra būtina, kad byloje duomenų būtų tiek, kiek reikia priimant pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliacinis teismas mano, kad, pratęsiant suėmimo terminą, apygardos teismo išvada, kad dėl gresiančios labai griežtos bausmės K. Michailovas laisvėje gali bėgti (slėptis), yra pagrįsta.

Aukštesnės instancijos teismas taip pat paskelbė, kad suimtojo laikymas nelaisvėje nėra nepateisinamai ilgas, maksimalios trukmės suėmimo terminas nėra pažeistas. Lietuvoje nusikaltimu įtariamas gali būti laikomas suimtas pusantrų metų.

Pastarąjį kartą K.Michailovo (Nikulino) suėmimo terminą gegužės 26 dieną pratęsė Vilniaus apygardos teismas. Šio teismo nutartį suimtasis ir apskundė Apeliaciniam teismui.

Latvijos pilietis teismą tikino, kad nėra prasmės laikyti jį toliau suimtą, anksčiau nesislapstė, be to, savo šalyje buvo saugomas liudytojas. Visu veiksmus buvo galima atlikti prieš 17 metų.

Apeliantas skelbiant nutartį nedalyvavo. Į posėdį buvo atvykę du jo advokatai ir bylą tiriantis Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius.

40-metis Latvijos pilietis K.Michailovas, kuriam Lietuvoje pareikšti įtarimai dėl itin sunkaus nusikaltimo - tyčinio dviejų ar daugiau asmenų nužudymo - su teismų sprendimais suimti jį nesutinka ir skundžia kiekvieną teismą sankciją laikyti jį už grotų.

Įtariamasis yra pareiškęs, kad nedalyvavo žudant pareigūnus.

Tai kol kas vienintelis įtariamasis, kurį Lietuvos teisėsaugos pareigūnams pavyko pasiekti ir pareikšti oficialius įtarimus.

Įtariamasis sausio 28 dieną buvo perduotas Lietuvai. Po perdavimo jis buvo atvežtas į Generalinę prokuratūrą Vilniuje, kur jam buvo pranešta apie pernai spalį teismo priimtą nutartį jį suimti. Prokuratūroje K.Michailovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimus.

Sausio viduryje Latvijos aukščiausiasis teismas atmetė K.Michailovo (Nikulino) prašymą neišduoti jo Lietuvai. Šiam asmeniui Latvijoje buvo pritaikyta liudytojų apsaugos programa - šis vyriškis savo šalies pareigūnams padėjo išaiškinti Latvijos teritorijoje padarytus nusikaltimus, todėl jam buvo leista pakeisti pavarde. Lietuvos prokuratūroje tiriamoje byloje jis bus įvardijamas naująja pavarde.

Įtariamąjį 17-kos metų senumo byloje dėl 7 Lietuvos pareigūnų nužudymo ir vieno sužeidimo pernai lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu.

K.Michailovas (Nikulinas) kartu su dar trimis įtariamaisiais omonininkais - Aleksandru Ryžovu, Andrejumi Laktionovu ir Česlavu Mlyniku buvo ieškomas kaip įtariamasis nužudymu.

Pastarieji trys yra Rusijos piliečiai, gyvena šioje šalyje ir Lietuvos teisėsaugai kol kas nepasiekiami.

Vienas iš įtariamųjų Medininkų žudynių byloje 40-metis A.Ryžovas yra sulaikytas Rusijoje. Tačiau ne dėl nusikaltimų Lietuvoje, o dėl nusikaltimų Rusijoje.

Rusijos pilietybę turintis buvęs omonininkas įtariamas savo šalyje įvykdęs kriminalinį nusikaltimą. Jis laikomas suimtas.

Lietuva sieks, kad šis asmuo būtų išduotas, nes jis yra įtariamasis Medininkų žudynių byloje. Teisinės pagalbos prašymai jau yra išsiųsti Rusijai, tačiau atsakymai kol kas negauti. Dėl A.Ryžovo sulaikymo Lietuvos generalinė prokuratūra yra išdavusi Europos arešto orderį.

Prokuroras R.Stankevičius žurnalistams sakė, kad dėl kitų Medininkų žudynių bylos įtariamųjų yra gauti tarpiniai ekstradicijos raštai. Ar jie teikia vilties Lietuvai, prokuroras pasakyti nepanoro. Jis tikisi, kad byla bus baigta ir teismui perduota dar nepasibaigus maksimaliam K.Michailovo suėmimo terminui.

Latvijai perdavus K.Michailovą Lietuvai, bus galima vykdyti jo baudžiamojo persekiojimo procesą Lietuvoje. Pagal Lietuvos įstatymus, už tyčinį daugiau nei dviejų asmenų nužudymą jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos.

Suimtojo advokatas Arūnas Marcinkevičius tikina, kad nėra pagrindo toliau laikyti jo klientą suimtą.

Kad K.Michailovas būtų paleistas, rūpinasi ir jo žmona. Ji Vilniuje išnuomojo butą, kad jame galėtų apsigyventi sutuoktinis, jeigu jam būtų panaikintas suėmimas. Teismui buvo pateikta tai įrodanti buto nuomos sutartis.

Vienas žiauriausių Lietuvoje įvykdytų nusikaltimų - Medininkų muitinės posto darbuotojų nužudymas - Generalinėje prokuratūroje tiriamas jau 17 metų.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 7 atkurtos nepriklausomos Lietuvos policijos ir muitinės pareigūnai nužudyti, dar vienas gyvas likęs Tomas Šernas buvo sunkiai sužalotas dėl tarnybos pareigų vykdymo. Prie sienos su Baltarusija dirbę pareigūnai 1991-ųjų liepos 31-osios rytą žuvo nuo ,,Kalašnikovo" automatų šūvių į galvas.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys prokurorams leidžia įtarti, kad šį nusikaltimą padarė buvusios Sovietų Sąjungos ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogikai iš Rygos, kurie liepos 30-ąją lankėsi Vilniaus OMON bazėje. Kita į Vilnių atvykusių Rygos OMON milicininkų grupė tą pačią naktį susprogdino sprogmenis prie buvusios sovietų sąjungos 42-osios divizijos štabo pastato L.Sapiegos gatvėje.

Tyrimo metu surasta didesnė dalis iš nužudytųjų pagrobtų ginklų.

Nusikaltimo Medininkų pasienio poste tyrimą apsunkina tai, kad įtariamieji ir didelė dalis svarbių liudytojų gyvena Rusijoje.

Manoma, kad Medininkuose septyni pareigūnai buvo nužudyti siekiant sukelti sumaištį neseniai nepriklausomybę paskelbusios valstybės muitinėje. Tuo metu OMON milicininkai dažnai užpuldinėjo postus ir mušdavo jose dirbusius pareigūnus.

Lietuvius to meto politinės aplinkybės vertė elgtis taikiai, smurtininkai negaudavo adekvataus atsako.

Taip pat turima duomenų, kad Medininkų postas kraupiam nusikaltimui galėjo būti pasirinktas turint asmeninio keršto motyvų.

1991 metų liepos 31-osios rytą iki šiol nestoję prieš teismą žudikai šūviais į pakaušį nužudė muitininkus Antaną Musteikį ir Stanislovą Orlavičių, ,,Aro" pareigūnus Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką, kelių policijos darbuotojus Juozą Janonį ir Algirdą Kazlauską.

Rugpjūčio 2 dieną ligoninėje mirė sunkiai sužeistas policininkas Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas muitininkas Tomas Šernas.