JK sukčiai nusitaikė į apsiperkančius internetu - Anglija.lt
 

JK sukčiai nusitaikė į apsiperkančius internetu 

Remiantis „Citizens Advice“ duomenimis, sukčiavimas, susijęs su siuntomis yra „neabejotinai“ labiausiai paplitęs sukčiavimas, su kuriuo JK visuomenė susidūrė šiais metais.

Beveik pusė žmonių, kuriuos atakavo sukčiai (49 proc.), atsidūrė piktybinėje siuntų pristatymo aferoje, kai sukčiai bandė gauti asmeninę informaciją arba banko duomenis. „Citizens Advice“ teigė, kad atliktas tyrimas rodo, jog jau šiais metais sukčių taikiniais tapo 40 mln. gyventojų.

Ji perspėjo, kad keletas dažniausiai pasitaikančių sukčiavimo atvejų buvo susiję su „gana sudėtingu“ apsimetinėjimu oficialiomis organizacijomis. Siuntų pristatymo sukčiavimo aukos gaudavo žinutes ar el. laiškus, kuriuose buvo teigiama, kad siuntų pristatymo įmonė turėjo pakeisti pristatymo laiką arba sumokėti papildomus pristatymo mokesčius, kad gautų asmeninę žmonių informaciją arba banko duomenis.

Kitiems buvo suteikta klaidinga sekimo informacija apie internetu pirktas prekes, kurios taip ir nebuvo gautos. Tarp 29 %, susidūrusių su banko sukčiavimu, buvo tie, kurie gavo korespondenciją, esą, iš banko, prašant suteikti banko sąskaitos duomenis.

Remiantis „Citizens Advice“ duomenimis, sukčiavimas, susijęs su siuntomis yra „neabejotinai“ labiausiai paplitęs sukčiavimas, su kuriuo JK visuomenė susidūrė šiais metais.

Beveik pusė žmonių, kuriuos atakavo sukčiai (49 proc.), atsidūrė piktybinėje siuntų pristatymo aferoje, kai sukčiai bandė gauti asmeninę informaciją arba banko duomenis. „Citizens Advice“ teigė, kad atliktas tyrimas rodo, jog jau šiais metais sukčių taikiniais tapo 40 mln. gyventojų.

Ji perspėjo, kad keletas dažniausiai pasitaikančių sukčiavimo atvejų buvo susiję su „gana sudėtingu“ apsimetinėjimu oficialiomis organizacijomis. Siuntų pristatymo sukčiavimo aukos gaudavo žinutes ar el. laiškus, kuriuose buvo teigiama, kad siuntų pristatymo įmonė turėjo pakeisti pristatymo laiką arba sumokėti papildomus pristatymo mokesčius, kad gautų asmeninę žmonių informaciją arba banko duomenis.

Kitiems buvo suteikta klaidinga sekimo informacija apie internetu pirktas prekes, kurios taip ir nebuvo gautos. Tarp 29 %, susidūrusių su banko sukčiavimu, buvo tie, kurie gavo korespondenciją, esą, iš banko, prašant suteikti banko sąskaitos duomenis.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: