K.Prunskienės bylą nuo peržiūrėjimo gelbsti senaties terminas - Anglija.lt
 

K.Prunskienės bylą nuo peržiūrėjimo gelbsti senaties terminas 

Žemės ūkio ministrės, Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkės Kazimiros Prunskienės byla, nors ir paaiškėjo galimai naujų aplinkybių, teisme nebegali būti peržiūrėta.

Tai trečiadienį konstatavo Liustracijos komisija.

"Atnaujinti bylos proceso neturime galimybių. Civilinio proceso kodeksas numato, kad bylos atnaujinimas galimas iki penkerių metų. Šioje byloje jau praėjo daugiau nei penkeri metai", - žurnalistams sakė Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas.

Vilniaus apygardos teismas 2003 metų pavasarį paskelbė, jog nėra įrodymų, kad K.Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB.

Nepaisant to, Liustracijos komisija ketina išnagrinėti naujai paskelbtus duomenis apie galimą K.Prunskienės bendradarbiavimą su KGB.

"Kadangi byla turi didelį rezonansą, komisijos narių nuomone, būtina rinkti naują medžiagą, kuri yra pasirodžiusi, ją vertinti, ieškoti teisinių galimybių ir galbūt surinkti medžiagą naujai bylai, jeigu tai bus įmanoma", - sakė A.Urmonas.

Praėjusią savaitę LNK parodė ištrauką iš 1991 metais Italijoje K.Prunskienės duoto interviu, kuriame politikė dalijasi prisiminimais apie buvusius kontaktus su KGB darbuotojais, pasakoja, kaip atsirado Šatrijos Raganos slapyvardis.

"Man reikėjo pasakyti kokį nors simbolinį žodį, kuriuo aš galėčiau paskambinusi, neminėdama savo pavardės, prisistatyti", - įraše sako K.Prunskienė.

Jis sakė esą slapyvardį KGB pasirinkti pasiūlė devintojo dešimtmečio pradžioje. Tuo metu dabartinė žemės ūkio ministrė rengėsi į komandiruotę Vokietijoje. Slapyvardis jai neva buvo reikalingas tam, jeigu prieš tarybinę pilietę Vokietijoje būtų surengta provokacija ir jai prireiktų kreiptis į sovietų specialiąją tarnybą prašant pagalbos.

Tuo metu istorikas Arvydas Anušauskas tvirtina, kad slapyvardžius KGB leisdavo pasirinkti tik asmenims, savanoriškai sutikusiems bendradarbiauti su šia sovietų represine struktūra.

1992 m. rugsėjo 14 d. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija buvo pripažinusi K.Prunskienę sąmoningai bendradarbiavus su KGB.

Tačiau 2003 metų pavasarį Vilniaus apygardos teismas, persvarstęs bylą, pareiškė, kad nėra įrodymų, jog K.Prunskienės sąmoningai slapta bendradarbiavo su KGB.

Žemės ūkio ministrės, Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkės Kazimiros Prunskienės byla, nors ir paaiškėjo galimai naujų aplinkybių, teisme nebegali būti peržiūrėta.

Tai trečiadienį konstatavo Liustracijos komisija.

"Atnaujinti bylos proceso neturime galimybių. Civilinio proceso kodeksas numato, kad bylos atnaujinimas galimas iki penkerių metų. Šioje byloje jau praėjo daugiau nei penkeri metai", - žurnalistams sakė Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas.

Vilniaus apygardos teismas 2003 metų pavasarį paskelbė, jog nėra įrodymų, kad K.Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB.

Nepaisant to, Liustracijos komisija ketina išnagrinėti naujai paskelbtus duomenis apie galimą K.Prunskienės bendradarbiavimą su KGB.

"Kadangi byla turi didelį rezonansą, komisijos narių nuomone, būtina rinkti naują medžiagą, kuri yra pasirodžiusi, ją vertinti, ieškoti teisinių galimybių ir galbūt surinkti medžiagą naujai bylai, jeigu tai bus įmanoma", - sakė A.Urmonas.

Praėjusią savaitę LNK parodė ištrauką iš 1991 metais Italijoje K.Prunskienės duoto interviu, kuriame politikė dalijasi prisiminimais apie buvusius kontaktus su KGB darbuotojais, pasakoja, kaip atsirado Šatrijos Raganos slapyvardis.

"Man reikėjo pasakyti kokį nors simbolinį žodį, kuriuo aš galėčiau paskambinusi, neminėdama savo pavardės, prisistatyti", - įraše sako K.Prunskienė.

Jis sakė esą slapyvardį KGB pasirinkti pasiūlė devintojo dešimtmečio pradžioje. Tuo metu dabartinė žemės ūkio ministrė rengėsi į komandiruotę Vokietijoje. Slapyvardis jai neva buvo reikalingas tam, jeigu prieš tarybinę pilietę Vokietijoje būtų surengta provokacija ir jai prireiktų kreiptis į sovietų specialiąją tarnybą prašant pagalbos.

Tuo metu istorikas Arvydas Anušauskas tvirtina, kad slapyvardžius KGB leisdavo pasirinkti tik asmenims, savanoriškai sutikusiems bendradarbiauti su šia sovietų represine struktūra.

1992 m. rugsėjo 14 d. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija buvo pripažinusi K.Prunskienę sąmoningai bendradarbiavus su KGB.

Tačiau 2003 metų pavasarį Vilniaus apygardos teismas, persvarstęs bylą, pareiškė, kad nėra įrodymų, jog K.Prunskienės sąmoningai slapta bendradarbiavo su KGB.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: