Šis teiginys nenaujas ir nieko nebestebina, nes daugybėje Londone ir jo priemiesčiuose veikiančių „karbutseilų“ parduoda ir perka visi, kas didmiestyje gyvena. Bagažinių turguje galima nebrangiai nusipirkti reikalingą, mažiau reikalingą ar visai nereikalingą daiktą. Tokių pirkinių gali būti daug, nes kitą savaitgalį tuos įsigytus ir namuose nepritapusius daiktus gali bandyti parduoti pats...

Sumokėjęs 20 pensų už pirkėjo bilietą, vieną sekmadienį patekau į Dunton’o rajone (Essex) esantį turgų. Didžiulėje pievoje įsikūrę prekeiviai nebuvo įkyrūs ir leido pirkėjams ramiai rinktis reikalingų daiktų ir maisto produktų. Visi, kurie dėl įvairių priežasčių tingi slampinėti tarp eilėmis išsirikiavusių automobilių, kiurksojo lauko užkandinėse ir laukė su pirkiniais grįžtančių šeimos narių.

Į „karbutseilą“ geriausia važiuoti iš anksto žinant, ko tau reikia, nes lengva susigundyti pirkti bet kokį niekutį, kurio visai nereikia. Profesionalūs pirkėjai iš pradžių perka tai, ką buvo numatę, tik paskui grįžta įsigyti atsitiktinai nužiūrėto daikto. Idealus variantas profesionaliam pirkėjui – atvykti automobiliu, nes čia perkama daug.

Populiariausia kaina – vienas svaras. Pavyzdžiui, už vieną svarą galima įsigyti kelis kilogramus pomidoriukų, vaikiškų žaislų, rankinį medžio pjūklą, knygą, sidabrinius auskarus, 7 dujinius žiebtuvėlius, sportinius marškinėlius, vazonėlį gėlių ir t. t. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad už 1 svarą nusipirksi viską.

Tie, kas mėgsta akis paganyti į keistas ir netikėtas įvairenybes, turguje tikrai praleistų ne vieną valandą. Britai turi gerą savybę – saugoti daiktus. Todėl turguje galima aptikti naudotų golfo lazdų, senų knygų, patefono ir vinilinių plokštelių kolekcijų, paveikslų, fotografijų, senovinių įrankių, indų, papuošalų ir kitokios bobučių laikų bižuterijos. Taip pat gausu naudotos buitinės technikos, baldų, drabužių, padangų, varžtų ir vinių. Suprantama, dėl kainos reikia derėtis, kartais pakankamai ilgai.

Viena kalbinta prekeivė britė sakė esanti dailininkė mėgėja. Tik savo akvarelių turguje nepardavinėja, o prekiauja visokiais jai nereikalingais daiktais iš savo ir tėvų namų. Jai tiesiog patinka prekiauti ir bendrauti su žmonėmis. O keisčiausius vaikiškus žaislus ir kompiuterinius žaidimus parduodantis turkas sakė, kad jis iš šios veiklos neblogai verčiasi.

Kai netikėtai pamačiau turguje besižvalgančius jaunus žydus ortodoksus, supratau, kad „karbutseile“ galima rasti ne tik buities daiktų ir maisto. Nesu antikvariato žinovas, bet, atidžiau patyrinėjęs kai kuriuos improvizuotus prekystalius, pastebėjau nemažai, mano supratimu, vertingų daikčiukų. Nors kiekvienas juk vertiname daiktus pagal asmeninius kriterijus, tad man vertingas daiktas kitam bus visai neįdomus.

Baigdamas savo ekskursiją po minėtą „karbutseilą“, pastebėjau, kad slampinėjau kaip muziejuje – beveik 3 valandas. Visai dėl to nesigailiu, nes, kai kitą kartą sugalvosiu apsilankyti bagažinių turguje, jau žinau, ko ieškosiu...

Anatolijus Jakimovas