Senėjimas kviečia veikti. Tokį šūkį pasirinkę Lietuvos visuomenės senėjimo problema susirūpinę specialistai bando laužyti stereotipus apie pagyvenusius žmones, tačiau primena, kad mūsų šalyje daugėja 60 metų ir vyresnių gyventojų, be to, sparčiai auga vyresnio amžiaus moterų skaičius, kurios tampa svarbia pilietine jėga. Statistika rodo, kad ateityje būtent jos lems Lietuvos ateitį.

Mokslininkų skaičiavimais, dabar žmonės gyvena 34 metais ilgiau nei jų protėviai.

Jungtinių Tautų duomenimis, 1980 metais pasaulyje gyveno 378 mln. 60 ir daugiau metų sulaukusių piliečių. Šiemet šis skaičius padvigubėjo iki 759 mln. Lietuvos 60 metų ir vyresnių žmonių populiacija 2015 metais, kaip prognozuoja Jungtinių Tautų skaičiuotojai, sieks 710 tūkst.

„Šalys turi pasiruošti pasauliniam senėjimui. Nors sudėtingiausios socialinės ir ekonominės sąlygos yra Afrikos regione, čia senjorai labai aktyvūs, jų pastangomis šis regionas laikosi. Pavyzdžiui, 15 proc. našlaičių vaikų yra išlaikomi savo senelių, trečdalį namų ūkių tvarko senjorai“, – Vilniaus savivaldybėje vykusioje konferencijoje „Senėjimas kviečia veikti“ kalbėjo Karilė Levickaitė, viešosios įstaigos „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ direktorė.

Pasak K. Levickaitės, tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse trūksta pagarbos vyresnio amžiaus žmonėms, tinkamo įvertinimo už jų socialinį indėlį – neretai jis pamirštamas, akcentuojama tik tai, kad senjorus reikia išlaikyti. Todėl kai kurios šalys skatina vyriausybes gerinti gyvenimo sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms.

„Juk daug maloniau ne senti, o pamažu maloniai amžėti nuo pat gimimo dienos“, – savo požiūrį išreiškė Sigitas Povilas Krivickas, publicistas, Europos pagyvenusių žmonių platformos „Age platform“ administracinės tarybos narys.

Sukritikavęs jaunimo polinkį vartoti alkoholį, narkotikus, klausytis trankios ir „smegenų ląsteles“ žudančios muzikos, visuotinį „karą keliuose“, S. P. Krivickas atkreipė dėmesį į tai, kad padėtį galėtų pataisyti bendra atjauta – tiek jaunimo senjorams, tiek pačių senjorų jaunimui, o kartų susikalbėjimą skatinti per jaunosios ir vyresniosios kartos santykį šeimoje.

Jaustis reikalingam

Statistikos departamento duomenimis, plečiantis informacinių technologijų galimybėms, sparčiai daugėja internetu besinaudojančių 65–74 metų amžiaus žmonių. Nuo 2009 metų šio amžiaus interneto naudotojų skaičius išaugo beveik dukart ir šių metų pradžioje siekė 14 proc. Naujienas, laikraščius ir žurnalus internete skaitė ar siuntėsi 13 proc., ryšiams ir informacijos paieškai internetą naudojo po 11 proc. 65–74 metų amžiaus asmenų.

S. P. Krivicko nuomone, senjorams naudinga daugiau sužinoti apie informacines technologijas, tik jiems reikia daugiau galimybių įgytas žinias pritaikyti.

Europos Parlamento informacijos biuro ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Europos informacijos centro koordinatorė Aneta Stankevičienė papasakojo apie jų iniciatyva vykusius anglų kalbos kursus, kuriuose jauni žmonės savanoriškai mokė senjorus. Netrukus moksleivių ratas išsiplėtė nuo Kauno iki Rietavo, senjorai net sudarė laukiančiųjų mokytis sąrašą. Būtent tokios paprastos, nedaug kainuojančios idėjos, pasak specialistų, padeda didinti socialinę sanglaudą.

Iš tiesų vyresnio amžiaus žmonės ne tik mokosi anglų kalbos. Švietimo mainų paramos fondo „Grundtvig“ programos koordinatorė Edita Trečiokienė pasakojo, kad, pasinaudoję tokia programa, Lietuvos senjorai aktyviau dalyvauja visuomenės gyvenime, tampa savanoriais įvairiose pasaulio šalyse. Taip senjorė iš Anykščių ima dirbti su socialiai apleistais vaikais Italijoje, senjorai iš Kauno kartu su bičiuliais iš Danijos atsiduria archeologiniuose kasinėjimuose.

„Mano gyvenimas pasikeitė – žinoma, jis ir taip būtų pasikeitęs, nes vaikai užaugo, išėjo, anūkams manęs nebe taip reikia. Atsirado gražus pasiūlymas – savanoriauti. Aš nežinojau, kas tai yra, nebuvo laiko apie tai galvoti, bet vėliau supratau, kad per gyvenimą mes padarome daug neatlygintinų savanoriškų darbų. Žinoma, mes gauname šiokį tokį atlyginimą, pensiją, bet gauname šimteriopą atlyginimą – jausmą, kad esame reikalingi“, – pasakojo Rumunijoje savanoriavusi vyresnio amžiaus ponia.

Trečiojo amžiaus universiteto atstovės pastebėjo, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės dažnai jaučiasi našta. Susirinkę į diskusiją senjorai piktinosi, kad jiems nėra priimtina mūsų šalyje esanti sveikatos apsauga, transporto sistema – kai kurie jų net nesugeba įlipti į troleibusą ar autobusą, nes kiti keleiviai jų nepraleidžia, o vairuotojai sustoja toliau nuo šaligatvio.

Jie neslėpė, kad trūksta lėšų būtiniausiems poreikiams, dažnai pristinga pinigų net vaistams, tenka riboti kultūrinius poreikius – tiesa, „aukštosios kultūros“ renginiai, pavyzdžiui, opera, nėra itin lengvai prieinamos ir kitų Vakarų Europos šalių senjorams.

„Pensininkų problemos visose šalyse labai panašios, tik skirtingo skausmingumo“, – reziumavo Arūnas Bėkšta, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos prezidentas, senjorus pavadinęs vis didėjančia jėga, turinčia vis žymesnę įtaką pilietinėje visuomenėje.

Parengta pagal www.alfa.lt informaciją