Kedžio byloje gali prireikti ekshumacijos? - Anglija.lt
 

Kedžio byloje gali prireikti ekshumacijos? 


Pasak advokato Kęstučio Čilinsko, labai panaši situacija, kaip D.Kedžio mirties atveju, buvo susidariusi 2004 metais, kai teisėsauga paskelbė, kad po konflikto su pareigūnais Klaipėdos miesto stadione kitą dieną miręs A.Lučiūnas galimai neblaivus užspringo skrandžio turiniu. Iš tikrųjų, teigia K.Čilinskas, teisinė praktika rodo, jog ekspertai, ypač jei atitinkamai pareigūnų paklausiami, savo išvadose užrašo tik tiesioginę mirties priežastį. Tačiau pasigilinus išaiškėja, kad, pvz., aspiracija (užspringimas) skrandžio turiniu buvo tik pasekmė.

A.Lučiūno atveju išaiškėjo, kad aspiracija įvyko todėl, kad vaikino galva, kartu ir smegenys išvakarėse buvo sumuštos guminėmis lazdomis. Po to A.Lučiūnas dar vaikščiojo. Tai irgi dažnas atvejis teisinėje praktikoje. Bet per tam tikrą laiką sumuštos smegenys išbrinksta, nustoja funkcionuoti, nebevaldo refleksų ir tai išprovokuoja užspringimą skrandžio turiniu. Beje, skirtingai nei tvirtino pareigūnai, ekspertai nustatė, kad A.Lučiūnas buvo blaivus, bet tam tikras alkoholio kiekis susidaro, po mirtinos aspiracijos vykstant rūgimo procesams.

A.Lučiūno atveju, teigia K.Čilinskas, net du respublikinės prokuratūros prokurorai stojo teisme prieš nužudytojo tėvus, stengdamiesi įrodyti, kad dėl mirties kaltas pats A.Lučiūnas. Tačiau teismas nustatė, kad tiesa kitokia. D.Kedžio atveju, anot K.Čilinsko, situacija gali būti panaši, bet panašumo neužtenka, tik objektyvi ekspertizė gali padėti nustatyti tiesą. O ją reikės nustatyti, nes byla įgavo simbolinę reikšmę ir, toliau vengiant tiesos, penkių tūkstančių laidotuvėse dalyvavusių manifestacija gali po kurio laiko pasirodyti tik kukli įžanga.

Tuo tarpu šiuo metu, pasak K.Čilinsko, prokuratūros vadovybė elgiasi taip, lyg norėtų kažką nuslėpti arba tyčia išprovokuoti nepasitikėjimą. Pavyzdžiui, nesuprantama, kodėl nebuvo leista dalyvauti ekspertizėje D.Kedžio artimųjų prašomiems nepriklausomiems užsienio ekspertams. Baudžiamasis procesas tokią galimybę numato. Prokuratūra, jei ji suinteresuota objektyvumu, ekspertizei daryti pati turėjo kviesti nepriklausomus ekspertus. Šiuo atveju ekspertai, davę išvadą, pasirodo, netikrino D.Kedžio smegenų sumušimo galimybės tiesiogiai. Jie padėtį fiksavo ne patys tirdami kūną, o aparatūra. Dabar tą aparatūros produktą prokuratūra leis komentuoti nepriklausomiems ekspertams.

Bet tai, anot K.Čilinsko, yra tik objektyvumo iliuzija. Tikrai objektyvi išvada būtų, jei nepriklausomi ekspertai dalyvautų pačioje ekspertizėje, t. y. natūroje tirtų kūną, ar buvo padaryti išoriniai ir vidiniai sužalojimai. Tokiam tyrimui būtina D.Kedžio ekshumacija ir pakartotinės ekspertizės, dalyvaujant ir artimųjų pakviestiems ekspertams, atlikimas. Kokie bebūtų jos rezultatai, ji visam laikui išsklaidytų abejones visuomenei ir sumažėtų įtampa tarp piliečių ir teisėsaugos. Tačiau, pabrėžia K.Čilinskas, ekshumacija neturėtų būti daroma be D.Kedžio artimųjų sutikimo.


Pasak advokato Kęstučio Čilinsko, labai panaši situacija, kaip D.Kedžio mirties atveju, buvo susidariusi 2004 metais, kai teisėsauga paskelbė, kad po konflikto su pareigūnais Klaipėdos miesto stadione kitą dieną miręs A.Lučiūnas galimai neblaivus užspringo skrandžio turiniu. Iš tikrųjų, teigia K.Čilinskas, teisinė praktika rodo, jog ekspertai, ypač jei atitinkamai pareigūnų paklausiami, savo išvadose užrašo tik tiesioginę mirties priežastį. Tačiau pasigilinus išaiškėja, kad, pvz., aspiracija (užspringimas) skrandžio turiniu buvo tik pasekmė.

A.Lučiūno atveju išaiškėjo, kad aspiracija įvyko todėl, kad vaikino galva, kartu ir smegenys išvakarėse buvo sumuštos guminėmis lazdomis. Po to A.Lučiūnas dar vaikščiojo. Tai irgi dažnas atvejis teisinėje praktikoje. Bet per tam tikrą laiką sumuštos smegenys išbrinksta, nustoja funkcionuoti, nebevaldo refleksų ir tai išprovokuoja užspringimą skrandžio turiniu. Beje, skirtingai nei tvirtino pareigūnai, ekspertai nustatė, kad A.Lučiūnas buvo blaivus, bet tam tikras alkoholio kiekis susidaro, po mirtinos aspiracijos vykstant rūgimo procesams.

A.Lučiūno atveju, teigia K.Čilinskas, net du respublikinės prokuratūros prokurorai stojo teisme prieš nužudytojo tėvus, stengdamiesi įrodyti, kad dėl mirties kaltas pats A.Lučiūnas. Tačiau teismas nustatė, kad tiesa kitokia. D.Kedžio atveju, anot K.Čilinsko, situacija gali būti panaši, bet panašumo neužtenka, tik objektyvi ekspertizė gali padėti nustatyti tiesą. O ją reikės nustatyti, nes byla įgavo simbolinę reikšmę ir, toliau vengiant tiesos, penkių tūkstančių laidotuvėse dalyvavusių manifestacija gali po kurio laiko pasirodyti tik kukli įžanga.

Tuo tarpu šiuo metu, pasak K.Čilinsko, prokuratūros vadovybė elgiasi taip, lyg norėtų kažką nuslėpti arba tyčia išprovokuoti nepasitikėjimą. Pavyzdžiui, nesuprantama, kodėl nebuvo leista dalyvauti ekspertizėje D.Kedžio artimųjų prašomiems nepriklausomiems užsienio ekspertams. Baudžiamasis procesas tokią galimybę numato. Prokuratūra, jei ji suinteresuota objektyvumu, ekspertizei daryti pati turėjo kviesti nepriklausomus ekspertus. Šiuo atveju ekspertai, davę išvadą, pasirodo, netikrino D.Kedžio smegenų sumušimo galimybės tiesiogiai. Jie padėtį fiksavo ne patys tirdami kūną, o aparatūra. Dabar tą aparatūros produktą prokuratūra leis komentuoti nepriklausomiems ekspertams.

Bet tai, anot K.Čilinsko, yra tik objektyvumo iliuzija. Tikrai objektyvi išvada būtų, jei nepriklausomi ekspertai dalyvautų pačioje ekspertizėje, t. y. natūroje tirtų kūną, ar buvo padaryti išoriniai ir vidiniai sužalojimai. Tokiam tyrimui būtina D.Kedžio ekshumacija ir pakartotinės ekspertizės, dalyvaujant ir artimųjų pakviestiems ekspertams, atlikimas. Kokie bebūtų jos rezultatai, ji visam laikui išsklaidytų abejones visuomenei ir sumažėtų įtampa tarp piliečių ir teisėsaugos. Tačiau, pabrėžia K.Čilinskas, ekshumacija neturėtų būti daroma be D.Kedžio artimųjų sutikimo.

 (Komentarų: 3)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: