Keistos suomių laisvalaikio pramogos - Anglija.lt
 

Keistos suomių laisvalaikio pramogos 

Šeštadienį Suomijoje surengtos pasaulio mobiliųjų telefonų mėtymo varžybos yra tik vienas iš keistų konkursų šalies vasaros dienoraštyje.
„Helsingin Sanomat“ skyrelio redaktorius Perttu Haekkinen aiškinasi, kodėl suomiams malonumą teikia tokie keisti pomėgiai, rašo BBC.

Suomija žinoma dėl kelių priežasčių: dėl masiškai gaminamų mobiliųjų telefonų, ežerų, kurių yr
a 190 tūkst., ir garuojančių saunų. Taip pat dėl Kalėdų Senelio ir „Eurovizijos“ monstrų „Lordi“.

Su visu tuo susiję ir vasariški suomių sporto užsiėmimai bei pramogos. Telekomunikacijų pramonė, laukinė gamta, ir ekscentriškoji šalies pusė.

Šiame sąraše – aulinių batų mėtymas, žmonos nešiojimas, uodų mušimas, mobiliųjų telefonų mėlynas, pelkių futbolas, kaitinimosi saunoje konkursas ir daugybė kitų.

Greičiausiai ne sutapimas ir tai, jog iš daugelio šalių, kuriuose žmonės mėgaujasi imituodami grojimą gitara, šio užsiėmimo pasaulio čempionatas rengiamas būtent Suomijoje.

Tačiau niekas neturėtų manyti, kad suomiai į šiuos konkursus žiūri nerimtai – tai būtų didžiausia klaida.

Degtinė ir pavydas

Štai teorija, kaip tokios varžybos atsirado. Beveik kiekviena suomių šeima turi vasarvietę, arba moekki, kur kiekvieną vasarą galima pasislėpti nuo nervinančių kaimynų ir miesto triukšmo. (Kadangi vyraujantis Suomijos gamtovaizdis – medžiai ir vanduo, surasti ramią vietelę nėra labai sunku.)

Tačiau po kelių atpalaiduojančio kaimiško gyvenimo dienų kai kurie suomiai ima nuobodžiauti. Žvejyba, plaukiojimas, gėrimas ir panašūs užsiėmimai praranda savo žavesį. Tuomet ateina laikas skambinti įkyrėjusiems kaimynams (ar giminaičiams), kviesti juos atvykti ir įtraukti į kokias nors varžybas. Pavyzdžiui, tualetinio popieriaus mėtymo.

Laimėtojas dažniausiai gauna pigios degtinės butelį ir yra palydimas pavydžiais varžovų žvilgsniais (suomiai mėgsta varžytis).

Tačiau nuobodulys – tik vienas keistas pramogas skatinantis motyvas.

„Per savaitgalį galime privilioti 8-9 tūkst. turistų“, – teigia kasmetinio žmonų nešimo pasaulio čempionatų vedėjas Eero Pitkaenenas.

Mažame, šiaurės rytų Suomijoje esančiame miestelyje gyvena kiek daugiau kaip 4,8 tūkst. gyventojų, tad kasmet vykstantis žmonų nešimo čempionatas šį skaičių patrigubina. O tai reiškia pinigus.

Guminiai auliniai batai

Nors pirmasis žmonių nešimo varžybų čempionatas surengtas 1992 metais, šio sporto šaknys tariamai slypi XVIII amžiaus liaudies pasakoje. Joje teigiama, kad šaltakraujis plėšikas Rosvo Ronkainenas („Rosovo“ reiškia „piktadarys“) mėgdavo grobti netoliese esančių kaimų moteris. Teigiama, jog jis į savo gaują nepriimdavo tų vyrų, kurie nesugebėdavo per upelį peršokti su 100 kilogramų grūdų maišu ant pečių.

Atrodo, kad ši pasaka įtakos padarė ir oficialiai 253,5 metrų ilgumo žmonų nešimo varžybų trasai, mat joje įrengtos įvairios kliūtys, taip pat ir vandens.

Kaip ir žmonų nešimo, taip ir aulinių batų mėtymo varžybos turi seną istoriją, siekiančią bent jau XX amžiaus pradžią. Nors kaip ir kodėl tai prasidėjo nežinoma, tačiau dviejų aulinių batų mėtymo pasaulio čempionatų organizatorius Harri Kinnunenas turi tam tikrų įtarimų.

„Manau, akivaizdu, kad keli prisigėrę žmonės išėję iš saunos sėdėjo verandoje ir pamatė guminį batą“, – kikena jis, tarsi jokio platesnio paaiškinimo ir nereikėtų (pagundai imti batą ir mesti, akivaizdu, nebuvo galima atsispirti).

„Manau visos suomių vasaros pramogos buvo sugalvotos girtų žmonių“, – priduria.

Šlapimo pavyzdžiai

Didžioji Britanija ir Naujoji Zelandija turi savas šio sporto versijas, tačiau pirmasis pasaulio čempionatas 1992 metais surengtas Suomijoje, o bėgant metams iš to išsivystė tikras sportas.

Dabar sukurta ir TBMO – Tarptautinė batų mėtymo organizacija, yra oficialus mėtomas batas, kurį sukūrė Italijos meistrai bei griežtos antidopingo taisyklės.

„Pirmą kartą rengdamas varžybas sulaukiau gydytojo skambučio. Jis norėjo ateiti ir paimti šlapimo mėginius. Kelis kartus pasitikslinau, ar tai ne pokštas, tačiau tai buvo tiesa. Po kelerių metų vienas varžybų dalyvis iš tikrųjų pagautas naudojant neleistinas medžiagas. Norite tuo tikėti ar ne, bet tai velniškai rimtas sportas“, – aiškina H. Kinnunenas.

Pelkių futbolas

Vis dėlto populiariausias vasaros užsiėmimas Suomijoje yra ne žmonių nešiojimas ar aulinių batų mėtymas, bet pelkių futbolas.

Pelkių futbolo pasaulio čempionatas į mažą šiaurės Suomijos miestelį, turintį 2,9 tūkst. gyventojų, sutraukia daugiau kaip 30 tūkst. šio sporto mėgėjų ir 300 komandų, atvykstančių iš Didžiosios Britanijos, Olandijos, Švedijos, Rusijos ir Islandijos.

Iš esmės šis futbolas niekuo nesiskiria nuo įprastinio, tik žaidžiamas drėgnoje pelkėje. Tai lemia ir emocionalų elgesį. Retkarčiais pasitaiko smurto protrūkių, o mėlynėmis nusėtus ir kelių dantų netekusius žaidėjus tenka gabenti į ligoninę.

Yra dar viena priežastis, galinti padėti paaiškinti keistų pramogų populiarumą Suomijoje. Tai vadinamoji „palaimintoji beprotybė“.

Palaimintoji beprotybė iš esmės yra improvizuotas ritualas, kurio metu bendruomenės narys išaukština save darydamas ką nors kvailo ar pavojingo. Pavyzdžiui, nuogas sėdėdamas ant skruzdėlyno.

Nelansčioje Suomijos kultūroje toks ritualas įgauna didelę vertę bei padaro Suomiją įdomesnę užsieniečio akiai.

„Taip, žinau, ką galvoja užsieniečiai: „Tie pakvaišę suomiai!“ –juokiasi H. Kinnunenas.

Šeštadienį Suomijoje surengtos pasaulio mobiliųjų telefonų mėtymo varžybos yra tik vienas iš keistų konkursų šalies vasaros dienoraštyje.
„Helsingin Sanomat“ skyrelio redaktorius Perttu Haekkinen aiškinasi, kodėl suomiams malonumą teikia tokie keisti pomėgiai, rašo BBC.

Suomija žinoma dėl kelių priežasčių: dėl masiškai gaminamų mobiliųjų telefonų, ežerų, kurių yr
a 190 tūkst., ir garuojančių saunų. Taip pat dėl Kalėdų Senelio ir „Eurovizijos“ monstrų „Lordi“.

Su visu tuo susiję ir vasariški suomių sporto užsiėmimai bei pramogos. Telekomunikacijų pramonė, laukinė gamta, ir ekscentriškoji šalies pusė.

Šiame sąraše – aulinių batų mėtymas, žmonos nešiojimas, uodų mušimas, mobiliųjų telefonų mėlynas, pelkių futbolas, kaitinimosi saunoje konkursas ir daugybė kitų.

Greičiausiai ne sutapimas ir tai, jog iš daugelio šalių, kuriuose žmonės mėgaujasi imituodami grojimą gitara, šio užsiėmimo pasaulio čempionatas rengiamas būtent Suomijoje.

Tačiau niekas neturėtų manyti, kad suomiai į šiuos konkursus žiūri nerimtai – tai būtų didžiausia klaida.

Degtinė ir pavydas

Štai teorija, kaip tokios varžybos atsirado. Beveik kiekviena suomių šeima turi vasarvietę, arba moekki, kur kiekvieną vasarą galima pasislėpti nuo nervinančių kaimynų ir miesto triukšmo. (Kadangi vyraujantis Suomijos gamtovaizdis – medžiai ir vanduo, surasti ramią vietelę nėra labai sunku.)

Tačiau po kelių atpalaiduojančio kaimiško gyvenimo dienų kai kurie suomiai ima nuobodžiauti. Žvejyba, plaukiojimas, gėrimas ir panašūs užsiėmimai praranda savo žavesį. Tuomet ateina laikas skambinti įkyrėjusiems kaimynams (ar giminaičiams), kviesti juos atvykti ir įtraukti į kokias nors varžybas. Pavyzdžiui, tualetinio popieriaus mėtymo.

Laimėtojas dažniausiai gauna pigios degtinės butelį ir yra palydimas pavydžiais varžovų žvilgsniais (suomiai mėgsta varžytis).

Tačiau nuobodulys – tik vienas keistas pramogas skatinantis motyvas.

„Per savaitgalį galime privilioti 8-9 tūkst. turistų“, – teigia kasmetinio žmonų nešimo pasaulio čempionatų vedėjas Eero Pitkaenenas.

Mažame, šiaurės rytų Suomijoje esančiame miestelyje gyvena kiek daugiau kaip 4,8 tūkst. gyventojų, tad kasmet vykstantis žmonų nešimo čempionatas šį skaičių patrigubina. O tai reiškia pinigus.

Guminiai auliniai batai

Nors pirmasis žmonių nešimo varžybų čempionatas surengtas 1992 metais, šio sporto šaknys tariamai slypi XVIII amžiaus liaudies pasakoje. Joje teigiama, kad šaltakraujis plėšikas Rosvo Ronkainenas („Rosovo“ reiškia „piktadarys“) mėgdavo grobti netoliese esančių kaimų moteris. Teigiama, jog jis į savo gaują nepriimdavo tų vyrų, kurie nesugebėdavo per upelį peršokti su 100 kilogramų grūdų maišu ant pečių.

Atrodo, kad ši pasaka įtakos padarė ir oficialiai 253,5 metrų ilgumo žmonų nešimo varžybų trasai, mat joje įrengtos įvairios kliūtys, taip pat ir vandens.

Kaip ir žmonų nešimo, taip ir aulinių batų mėtymo varžybos turi seną istoriją, siekiančią bent jau XX amžiaus pradžią. Nors kaip ir kodėl tai prasidėjo nežinoma, tačiau dviejų aulinių batų mėtymo pasaulio čempionatų organizatorius Harri Kinnunenas turi tam tikrų įtarimų.

„Manau, akivaizdu, kad keli prisigėrę žmonės išėję iš saunos sėdėjo verandoje ir pamatė guminį batą“, – kikena jis, tarsi jokio platesnio paaiškinimo ir nereikėtų (pagundai imti batą ir mesti, akivaizdu, nebuvo galima atsispirti).

„Manau visos suomių vasaros pramogos buvo sugalvotos girtų žmonių“, – priduria.

Šlapimo pavyzdžiai

Didžioji Britanija ir Naujoji Zelandija turi savas šio sporto versijas, tačiau pirmasis pasaulio čempionatas 1992 metais surengtas Suomijoje, o bėgant metams iš to išsivystė tikras sportas.

Dabar sukurta ir TBMO – Tarptautinė batų mėtymo organizacija, yra oficialus mėtomas batas, kurį sukūrė Italijos meistrai bei griežtos antidopingo taisyklės.

„Pirmą kartą rengdamas varžybas sulaukiau gydytojo skambučio. Jis norėjo ateiti ir paimti šlapimo mėginius. Kelis kartus pasitikslinau, ar tai ne pokštas, tačiau tai buvo tiesa. Po kelerių metų vienas varžybų dalyvis iš tikrųjų pagautas naudojant neleistinas medžiagas. Norite tuo tikėti ar ne, bet tai velniškai rimtas sportas“, – aiškina H. Kinnunenas.

Pelkių futbolas

Vis dėlto populiariausias vasaros užsiėmimas Suomijoje yra ne žmonių nešiojimas ar aulinių batų mėtymas, bet pelkių futbolas.

Pelkių futbolo pasaulio čempionatas į mažą šiaurės Suomijos miestelį, turintį 2,9 tūkst. gyventojų, sutraukia daugiau kaip 30 tūkst. šio sporto mėgėjų ir 300 komandų, atvykstančių iš Didžiosios Britanijos, Olandijos, Švedijos, Rusijos ir Islandijos.

Iš esmės šis futbolas niekuo nesiskiria nuo įprastinio, tik žaidžiamas drėgnoje pelkėje. Tai lemia ir emocionalų elgesį. Retkarčiais pasitaiko smurto protrūkių, o mėlynėmis nusėtus ir kelių dantų netekusius žaidėjus tenka gabenti į ligoninę.

Yra dar viena priežastis, galinti padėti paaiškinti keistų pramogų populiarumą Suomijoje. Tai vadinamoji „palaimintoji beprotybė“.

Palaimintoji beprotybė iš esmės yra improvizuotas ritualas, kurio metu bendruomenės narys išaukština save darydamas ką nors kvailo ar pavojingo. Pavyzdžiui, nuogas sėdėdamas ant skruzdėlyno.

Nelansčioje Suomijos kultūroje toks ritualas įgauna didelę vertę bei padaro Suomiją įdomesnę užsieniečio akiai.

„Taip, žinau, ką galvoja užsieniečiai: „Tie pakvaišę suomiai!“ –juokiasi H. Kinnunenas.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: