Priežastys, dėl ko lietuviai palieka savo gimtąjį kraštą ir išvyksta gyventi svetur, labai įvairios. Tai gali būti noras užsidirbti pinigų, išbandyti save netikėtose aplinkybėse, studijos, būtinybė pakeisti aplinką ir pan. Tačiau kai kuriems nutinka ir taip, kad svetur jie randa tai, ko net neieškojo - savo antrąją pusę.

Su kokiais sunkumais susiduria šios poros? Ar tiesa, kad kultūriniai skirtumai, kalbos barjeras ir skirtingi mentalitetai gali pražudyti meilę?

Žmonės mano, kad tekėjau iš išskaičiavimo

Trisdešimt vienerių Rasa Miliūtė Voge jau devynerius metus yra laimingai ištekėjusi už norvego Arild. Moteris sako niekada negalvojusi, kad savo ateitį susieti gali ne su lietuviu. “Buvau iš tų, kurios garsiausiai rėkia, kad niekada nesusidėsiu su užsieniečiu. Juk ir su lietuviu kartais sunku rasti bendrą kalbą, tai kaip gali tikėtis būti suprasta, kai pačius nuoširdžiausius jausmus reikia išreikšti svetima kalba?”.

Tačiau likimas mėgsta pokštus. “Į Norvegiją atvažiavau būdama studentė. Tikėjausi per vasaros atostogas užsidirbti pinigų ir sėkmingai grįžti į savo šalį. Jokios meilės-seilės man nerūpėjo. Tačiau netikėtai klube sutiktas Arild sujaukė visus mano planus. Daug draugų Norvegijoje neturėjau, todėl kultūringo ir išsilavinusio vaikino asistavimas man buvo labai malonus. Turėdami laiko eidavome pasivaikščioti, keliavome po šalį. Nė pati nepajutau, kaip suartėjome. O atėjus laikui važiuoti namo, supratau, kad nenoriu būti be šito žmogaus.

Bet reikėjo baigti studijas. Todėl dvejus metus bendravome internetu, susitikdavome per šventes, kartu leisdavome atostogas. Per tą laiką pasitikrinome savo jausmus, todėl kai studijoms pasibaigus Arild man pasipiršo, ilgai nesvarsčiau. Išvykau gyventi į Norvegiją, nes abu nutarėmė, kad taip bus lengviau, nei Arild bandyti įsitvirtinti Lietuvoje.

Ir, kaip bebūtų keista, nepatyriau jokių sunkumų, dėl kurių taip baiminausi. Arild šeima mane priėmė kuo puikiausiai. Iš pradžių kalbėdavome angliškai, vėliau, maždaug po dvejų metų man baigus norvegų kalbos kursus, pradėjome kalbėti norvegiškai. Niekada nepajutau jokių kultūrinių barjerų, trukdančių mums sutarti.

Žinoma, kaip ir visose šeimose, taip ir pas mus, būna visko, tačiau tai su tautybe nesusiję. Niekada nesigailėjau, nusprendusi susieti savo gyvenią su Arild. Jaučiu, kad sutikau savo žmogų. Vienintelis nelabai malonus dalykas yra tai, kad mažai mane pažįstantys žmonės kartais mano, kad už norvego ištekėjau skatinama kažkokio išskaičiavimo ar panašiai, tačiau tai netiesa. Nuo pat pradžių žiūrėjau į jį kaip į vyrą, kurį pamilau, o ne kaip į užsienietį jaunikį.”

Lietuvių merginų nelaiko žmonėmis

Tačiau kitai lietuvaitei Ramunei Šimkutei santykiai su norvegu nepasibaigė kaip pasakoje su laiminga pabaiga. “Su norvegu Olavu susipažinau per internetą. Kelis mėnesius susirašinėjome, o vasarą Olavas pakvietė pas save į svečius. Važiavau su džiaugsmu.

Bendraujant internetu Olavas buvo padaręs malonaus, išsilavinusio vyriškio įspūdį. Apie save pasakojo, kad pirmoji santuoka nenusisekė, tad vis dar ieško savo vienintelės. Kalbėjo, kad norvegės moterys jam nepatinka, nes jos nori laikyti vyrą po padu, viskam vadovauti pačios, o poroje juk yra du žmonės. Tai man padarė didelį įspūdį. Buvau pavargusi nuo lietuvių vyrų savanaudiškumo, man trūko dėmesio ir šilumos. Todėl aplankyti Olavo važiavau kupina didžiausių vilčių.

Deja… Jau po pirmųjų kelių dienų, praleistų jo namuose, supratau, kad šis vyras yra visai ne toks, kokį įsivaizdavau. Olavas visą laisvalaikį leido prie televizoriaus ir tikėjosi, kad aš tuo metu gaminsiu valgyti ir kuopsiu namus. Supratau, kad jam reikalinga ne draugė, o nemokama tarnaitė.

Ko gero jis įsivaizdavo, kad aš, lietuvė, su džiaugsmu jam tarnausiu ir būsiu nuolanki. Vis pasakodavo man iš draugų girdėjęs, kad rusės yra puikios žmonos - niekada nesiginčija ir klauso vyro. Plaukai šiurpo pagalvojus, kad atvažiavau pas vyrą, kuris net gerai nežino, kur yra Lietuva.

O ir pati Norvegija man didelio įspūdžio nepadarė, nors, tiesą sakant, nedaug ją ir mačiau. Bet ten visada lijo, buvo šalta ir niūru. Todėl pasibaigus viešnagės pas Olavą laikui grįžau į Lietuvą supratusi, kad tikėti pasakom apie nuostabius užjūrio princus neverta. Jie lietuvių merginų žmonėmis nelaiko. Gavau gerą pamoką, kad kitame krante žolė tikrai ne visada žalesnė.”

Mišrių šeimų vaikai lengviau prisitaiko prie aplinkybių

Psichoterapeutas Olegas Lapinas sako, kad moteris visada traukia tie vyrai, kuriuos traukia jos pačios. O užsieniečiai lietuvaitėmis žavisi todėl, kad jos gražios, šviesiaplaukės, aukštos, lieknos. Taip pat, pasak O.Lapino, užsieniečiams patinka, kad lietuvaitės nuolankios, neagresyvios.

Lietuvaitės žavisi užsieniečiais todėl, kad iš karto mato, kad tam vyrui jos patinka. Taip pat jos neabejingos užsieniečio vyro padėčiai, kuri dažnai joms atrodo žymiai geresnė nei statistinio vyro lietuvio. Be to, mišriose šeimose gimę vaikai turi įvairesnį genofondą, jiems lengvaiu prisitaikyti prie įvairių aplinkybių.