Kokie mes rasistai!? - Anglija.lt
 

Kokie mes rasistai!? 


Kas iš jūsų nė karto nesate pavartojęs žodžio „babajus“ ar „juodis“? Tačiau, ar tai reiškia, kad mes – rasistai? Juk reikia kaip nors tuos tamsiaodžius kaimynus įvardinti. Kita vertus, išgirsti iš lietuvio – Anglijoje tapau rasistu – irgi nesunku.

Su juodaodžiu susituokusi Aušra sutiko pasidalinti savo mintimis apie lietuvių rasizmą, bet pavardės prašė neskelbti. „Užtenka tų komentarų, prisiklausiau. Kol su juodaodžiu nepradėjau draugauti, neįsivaizdavau, kad lietuviai tokie rasistai“, – sakė ji.

Slėpė draugo odos spalvą
29 metų moteris Londone gyvena jau šešeri metai. Su dabartiniu savo vyru ji pradėjo draugauti po to, kai ją paliko draugas, su kuriuo kartu atvyko į Londoną. „Kai pagalvoju, kaip man reikėjo stengtis, kad savo buvusiam draugui įtikčiau, bet vis tiek kitą susirado. O Henris dėl manęs stengiasi. Jo tėvai kilę iš Ganos, o jis pats gimė Londone. Henris ir elgiasi ne kaip afrikietis, bet kaip britas“, – pasakojo Aušra. Tačiau ji prisipažino vengianti su juo eiti ten, kur gali sutikti lietuvių, nes jos žodžiais, tautiečiai tiesiog nepajėgia paslėpti įgimto priešiškumo kitoms rasėms.

„Draugų tarp čia gyvenančių lietuvių aš kaip ir neturiu, daugiausia darbo kolegos ir vyro giminės, kurie mane labai meiliai priėmė. Kiek artimiau pabendrauju su viena dešimčia metų vyresne lietuve, kuri gyvena su pakistaniečiu. Ji irgi sako juntanti kreivus tautiečių žvilgsnius. Tai susėdusios dviese pasiguodžiam, nes ir pasikalbėti apie tai nėra su kuo, lyg kokį nusikaltimą būtume padariusios“, – sako Aušra.

3 m. tamsiaodę dukrytę auginanti šviesiaplaukė prisipažįsta, jog tėvams ji ilgai neišdrįso pasakyti, kokia jos draugo odos spalva. Pasakė apie tai tik sužinojusi, kad laukiasi. „Buvo taip baisu, kad nenoriu net prisiminti. Mama su manim beveik keturis metus nekalbėjo, akyse liepė nesirodyti. Bet aš vis viena nepaisydama giminių priešiškumo nuvežiau dukrą jiems parodyti. Tai kaimynai į langus sulindo, kad pamatytų, į ką tas vaikas panašus. Lyg aš beždžionę būčiau parsivežusi“ – neslėpė kartėlio Aušra.

Moteris sako, kad jos tėvai galiausiai atlyžo. Mama net buvo atvykusi porai savaičių pasisvečiuoti, susipažino su vyro gimine, išvykdama atsiprašė ir pasakė, kad Henris jai kaip sūnus. „Kad ji juoduką sūnum pavadintų, tai net sapnuose nebūčiau susapnavus“, – juokėsi simpatiška šviesiaplaukė.
Su savo vyru apie lietuvių rasizmą ji sakė nė karto nediskutavusi. „Aš matau, kad jis viską pastebi ir supranta, bet yra kultūringas ir iš to nedaro problemos. Ir man nieko nesako, žino, kad aš labai jautriai reaguoju“, – teigia „Sainsburys“ prekybos centrų tinkle dirbanti moteris.

Kritikuoji – reiškia rasistas?
Prieš maždaug metus viena lietuvaitė pasiguodė, kad jai teko išeiti iš darbo, nes toje kavinėje įprato lankytis juodaodė moteris, kuri atsivesdavo trijų ar ketverių metų berniuką. Kol motina gerdavo kavą, vaikas lakstydavo po kavinę ir visą cukrų nuo staliukų išberdavo ant grindų. Kai tai atsitiko pirmą kartą, ji priėjo prie mamos ir pasakė, kad taip elgtis negalima ir gal ji galėtų savo vaiką sudrausminti.

„Toji moteris tarsi to ir laukė, ji pasakė, kad jos vaiką aš kritikuoju, nes esu rasistė, kad jei tai būtų baltaodis vaikas, viskas būtų gerai, apskundė mane pamainos vedėjui, žodžiu, likau kalta. Ji ateidavo vos ne kasdien, vos ją pamačius man pasidarydavo bloga, o tas vaikas ir toliau siautėdavo kavinėje, o motina žvilgčiodavo į mane, lyg laukė, kada man truks kantrybė. Neištvėriau, mečiau darbą“, – pasakojo jauna mergina, kuri Anglijoje taip ir neprisitaikė, po gero pusmečio grįžo į Lietuvą.
„Pagyvenusi Londone aš tapau rasiste. Nes tie atvykėliai iš Azijos ar Afrikos negerbia šalies, kurioje gyvena, nesilaiko įstatymų, o reikalavimų pas juos – milijonai. Kol iš toli ir retkarčiais apsilankai, atrodo egzotika, bet kai kasdien greta gyventi – baisu“.

Su žodžiais – atsargiai!
JK valdžia į rasizmo pasireiškimus žiūri labai rimtai. Net mažiausia nepagarba kitai rasei gali baigtis drausmine nuobauda ar net byla.
Palyginti visai neseniai, prieš kokius penkiasdešimt, metų populiarus satyrinis žurnalas „Punch“ buvo pilnas anekdotų apie negrus. Dabar šis žodis išguitas ne tik iš anekdotų, bet ir iš šnekamosios kalbos. Bet kokie juokeliai apie juodaodžius laikomi įžeidžiais ir rasistiniais.

Dar daugiau – priekaištų dėl rasizmo gali užsitraukti net tada, kai tamsiaodį pavadini, pavyzdžiui, šokolado plytele ar kokoso riešutu.
Net trumpinys „paki“ kalbant apie pakistaniečius laikomas įžeidžiu. Tiesa, lietuviškasis pomėgis tų kraštų žmones vadinti „babajais“ kovotojų su rasizmo apraiškomis ausų dar nepasiekė.

Kova su rasizmu – ir vaikų darželiuose
Nuo 2000 m., kai buvo priimtos Rasių lygybės įstatymo pataisos, visos viešosios įstaigos, tarp jų ir mokyklos bei vaikų darželiai, privalo stebėti ir registruoti bet kokius rasizmo pasireiškimus. Prieš porą savaičių 20 vienos Kento pradinės mokyklos vaikų buvo pašalinti iš mokyklos dėl to, kad žiūrėdami futbolo rungtynes skandavo kitoms rasėms ir tautybėms įžeidžius žodžius.

Net darželinukai gali būti nubausti už rasistinius įžeidimus ar pašaipas, net jeigu jie nesupranta tų žodžių ir sąvokų, kuriuos vartoja.
Organizacijos „Manifesto Club“, pasisakančios prieš perdėtą valstybės kišimąsi į įvairias visuomenės gyvenimo sritis, atliktas tyrimas atskleidė, kad vien pernai buvo užregistruota 40 000 su rasizmu susijusių pažeidimų mokyklose ir darželiuose. Jauniausias vaikas, nubaustas dėl rasizmo, buvo vos penkerių metų.

Tyrime pabrėžiama, jog mokytojai privalo užpildyti specialias formas ir tiksliai nurodyti, kaip buvo pravardžiuojamasi ar kokie juokeliai pasakojami.
Šios rasistinių prasižengimų formos buvo įdiegtos 2002 m. ir mokytojai jose turi nurodyti prasižengėlio ir aukos pavardes, tiksliai papasakoti, kas įvyko ir kaip prasižengėlis buvo nubaustas.

Pranešama, kad viena juodaodė mergaitė buvo nubausta dėl to, kad žaidžiant futbolą baltaodį berniuką pavadino „balta šiukšle“. Kitas panašus atvejis, kai baltasis berniukas savo klasės draugę pavadino „šokolado plytele“.
„Blogiausia tai, kad tokia antirasistinė politika gali sukurti socialinę atskirtį, kurios iki šiol nebuvo, vien dėl to, kad kasdieniams vaikų apsižodžiavimams žaidimo aikštelėse suteikiamas rasistinis atspalvis“ – teigiama raporte.

Zita Čepaitė


Kas iš jūsų nė karto nesate pavartojęs žodžio „babajus“ ar „juodis“? Tačiau, ar tai reiškia, kad mes – rasistai? Juk reikia kaip nors tuos tamsiaodžius kaimynus įvardinti. Kita vertus, išgirsti iš lietuvio – Anglijoje tapau rasistu – irgi nesunku.

Su juodaodžiu susituokusi Aušra sutiko pasidalinti savo mintimis apie lietuvių rasizmą, bet pavardės prašė neskelbti. „Užtenka tų komentarų, prisiklausiau. Kol su juodaodžiu nepradėjau draugauti, neįsivaizdavau, kad lietuviai tokie rasistai“, – sakė ji.

Slėpė draugo odos spalvą
29 metų moteris Londone gyvena jau šešeri metai. Su dabartiniu savo vyru ji pradėjo draugauti po to, kai ją paliko draugas, su kuriuo kartu atvyko į Londoną. „Kai pagalvoju, kaip man reikėjo stengtis, kad savo buvusiam draugui įtikčiau, bet vis tiek kitą susirado. O Henris dėl manęs stengiasi. Jo tėvai kilę iš Ganos, o jis pats gimė Londone. Henris ir elgiasi ne kaip afrikietis, bet kaip britas“, – pasakojo Aušra. Tačiau ji prisipažino vengianti su juo eiti ten, kur gali sutikti lietuvių, nes jos žodžiais, tautiečiai tiesiog nepajėgia paslėpti įgimto priešiškumo kitoms rasėms.

„Draugų tarp čia gyvenančių lietuvių aš kaip ir neturiu, daugiausia darbo kolegos ir vyro giminės, kurie mane labai meiliai priėmė. Kiek artimiau pabendrauju su viena dešimčia metų vyresne lietuve, kuri gyvena su pakistaniečiu. Ji irgi sako juntanti kreivus tautiečių žvilgsnius. Tai susėdusios dviese pasiguodžiam, nes ir pasikalbėti apie tai nėra su kuo, lyg kokį nusikaltimą būtume padariusios“, – sako Aušra.

3 m. tamsiaodę dukrytę auginanti šviesiaplaukė prisipažįsta, jog tėvams ji ilgai neišdrįso pasakyti, kokia jos draugo odos spalva. Pasakė apie tai tik sužinojusi, kad laukiasi. „Buvo taip baisu, kad nenoriu net prisiminti. Mama su manim beveik keturis metus nekalbėjo, akyse liepė nesirodyti. Bet aš vis viena nepaisydama giminių priešiškumo nuvežiau dukrą jiems parodyti. Tai kaimynai į langus sulindo, kad pamatytų, į ką tas vaikas panašus. Lyg aš beždžionę būčiau parsivežusi“ – neslėpė kartėlio Aušra.

Moteris sako, kad jos tėvai galiausiai atlyžo. Mama net buvo atvykusi porai savaičių pasisvečiuoti, susipažino su vyro gimine, išvykdama atsiprašė ir pasakė, kad Henris jai kaip sūnus. „Kad ji juoduką sūnum pavadintų, tai net sapnuose nebūčiau susapnavus“, – juokėsi simpatiška šviesiaplaukė.
Su savo vyru apie lietuvių rasizmą ji sakė nė karto nediskutavusi. „Aš matau, kad jis viską pastebi ir supranta, bet yra kultūringas ir iš to nedaro problemos. Ir man nieko nesako, žino, kad aš labai jautriai reaguoju“, – teigia „Sainsburys“ prekybos centrų tinkle dirbanti moteris.

Kritikuoji – reiškia rasistas?
Prieš maždaug metus viena lietuvaitė pasiguodė, kad jai teko išeiti iš darbo, nes toje kavinėje įprato lankytis juodaodė moteris, kuri atsivesdavo trijų ar ketverių metų berniuką. Kol motina gerdavo kavą, vaikas lakstydavo po kavinę ir visą cukrų nuo staliukų išberdavo ant grindų. Kai tai atsitiko pirmą kartą, ji priėjo prie mamos ir pasakė, kad taip elgtis negalima ir gal ji galėtų savo vaiką sudrausminti.

„Toji moteris tarsi to ir laukė, ji pasakė, kad jos vaiką aš kritikuoju, nes esu rasistė, kad jei tai būtų baltaodis vaikas, viskas būtų gerai, apskundė mane pamainos vedėjui, žodžiu, likau kalta. Ji ateidavo vos ne kasdien, vos ją pamačius man pasidarydavo bloga, o tas vaikas ir toliau siautėdavo kavinėje, o motina žvilgčiodavo į mane, lyg laukė, kada man truks kantrybė. Neištvėriau, mečiau darbą“, – pasakojo jauna mergina, kuri Anglijoje taip ir neprisitaikė, po gero pusmečio grįžo į Lietuvą.
„Pagyvenusi Londone aš tapau rasiste. Nes tie atvykėliai iš Azijos ar Afrikos negerbia šalies, kurioje gyvena, nesilaiko įstatymų, o reikalavimų pas juos – milijonai. Kol iš toli ir retkarčiais apsilankai, atrodo egzotika, bet kai kasdien greta gyventi – baisu“.

Su žodžiais – atsargiai!
JK valdžia į rasizmo pasireiškimus žiūri labai rimtai. Net mažiausia nepagarba kitai rasei gali baigtis drausmine nuobauda ar net byla.
Palyginti visai neseniai, prieš kokius penkiasdešimt, metų populiarus satyrinis žurnalas „Punch“ buvo pilnas anekdotų apie negrus. Dabar šis žodis išguitas ne tik iš anekdotų, bet ir iš šnekamosios kalbos. Bet kokie juokeliai apie juodaodžius laikomi įžeidžiais ir rasistiniais.

Dar daugiau – priekaištų dėl rasizmo gali užsitraukti net tada, kai tamsiaodį pavadini, pavyzdžiui, šokolado plytele ar kokoso riešutu.
Net trumpinys „paki“ kalbant apie pakistaniečius laikomas įžeidžiu. Tiesa, lietuviškasis pomėgis tų kraštų žmones vadinti „babajais“ kovotojų su rasizmo apraiškomis ausų dar nepasiekė.

Kova su rasizmu – ir vaikų darželiuose
Nuo 2000 m., kai buvo priimtos Rasių lygybės įstatymo pataisos, visos viešosios įstaigos, tarp jų ir mokyklos bei vaikų darželiai, privalo stebėti ir registruoti bet kokius rasizmo pasireiškimus. Prieš porą savaičių 20 vienos Kento pradinės mokyklos vaikų buvo pašalinti iš mokyklos dėl to, kad žiūrėdami futbolo rungtynes skandavo kitoms rasėms ir tautybėms įžeidžius žodžius.

Net darželinukai gali būti nubausti už rasistinius įžeidimus ar pašaipas, net jeigu jie nesupranta tų žodžių ir sąvokų, kuriuos vartoja.
Organizacijos „Manifesto Club“, pasisakančios prieš perdėtą valstybės kišimąsi į įvairias visuomenės gyvenimo sritis, atliktas tyrimas atskleidė, kad vien pernai buvo užregistruota 40 000 su rasizmu susijusių pažeidimų mokyklose ir darželiuose. Jauniausias vaikas, nubaustas dėl rasizmo, buvo vos penkerių metų.

Tyrime pabrėžiama, jog mokytojai privalo užpildyti specialias formas ir tiksliai nurodyti, kaip buvo pravardžiuojamasi ar kokie juokeliai pasakojami.
Šios rasistinių prasižengimų formos buvo įdiegtos 2002 m. ir mokytojai jose turi nurodyti prasižengėlio ir aukos pavardes, tiksliai papasakoti, kas įvyko ir kaip prasižengėlis buvo nubaustas.

Pranešama, kad viena juodaodė mergaitė buvo nubausta dėl to, kad žaidžiant futbolą baltaodį berniuką pavadino „balta šiukšle“. Kitas panašus atvejis, kai baltasis berniukas savo klasės draugę pavadino „šokolado plytele“.
„Blogiausia tai, kad tokia antirasistinė politika gali sukurti socialinę atskirtį, kurios iki šiol nebuvo, vien dėl to, kad kasdieniams vaikų apsižodžiavimams žaidimo aikštelėse suteikiamas rasistinis atspalvis“ – teigiama raporte.

Zita Čepaitė

 (Komentarų: 88)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: