Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė paskutinėmis praėjusių metų dienomis neskelbiamų derybų būdu iš „Kauno donorystės centro“ (KDC) nutarė pirkti kraujo komponentų beveik už 1,5 mln.litų. Negalėjęs varžytis dėl stambaus užsakymo VšĮ „Nacionalinis kraujo centras“ (NKC) įžvelgia, kad sutartis sudaryta neteisėtai, todėl tokį sprendimą skundžia teismui.

Nuo šių metų Viešųjų pirkimų įstatymas įpareigoja perkančiąsias organizacijas, norinčias vykdyti neskelbiamas derybas, gauti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) leidimą.

Užbėgdama įstatymo pakeitimų įsigaliojimui už akių Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė derybas dėl kraujo įsigijimo baigė prieš pat Naujuosius metus – gruodžio 28 dieną.

NKC  įtarimus, kad užsakymas buvo neskaidrus, kelia ir tai, kad, pagal įstatymus, neskelbiamos derybos gali būti skelbiamos tik išimtiniais ypatingos skubos atvejais arba tada, kai kiti tiekėjai techniškai negali įvykdyti užsakymo. Kraujo komponentai ruošiami identiškai visose Lietuvoje veikiančiose kraujo donorystės įstaigose, o ypatingos skubos atvejo – stichinės nelaimės, dėl kurios staiga būtų prireikę tokio kiekio kraujo, taip pat nebūta, mano NKC.

Klausimų kelia ir Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės sprendimas sudaryti sutartį už 1, 479 mln. litų. Atsižvelgdamas į tai, kad per visus 2011 metus, pagal sutartį su  NKC, ligoninė įsigijo kraujo komponentų už 716,3 tūkst. litų, NKC mano, kad dabartinė sutartis apims ne vienerių, kaip įprasta, o kone dvejų metų laikotarpį.

Viešųjų pirkimų tarnyba nesusidomėjo

Nacionalinis kraujo centras, vadovaujamas Vytenio Kalibato, įžvelgdamas galimą korupciją ir konkurencijos ribojimą pirkimą apskundė.

„Tokiu būdu yra ne tik pažeidžiami imperatyvūs viešųjų pirkimų principai (tokie kaip skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo), ribojama konkurencija, bet kartu sudaromos prielaidos perkančiajai organizacijai kraujo komponentus įsigyti galbūt brangiau“ , – rašoma NKC skunde VPT. 

Tačiau iš VPT vadovo Žydrūno Plytniko jie sulaukė tik atsakymo, kad minėtos derybos „nebuvo atrinktos įvertinti“. Neliko nieko kita, kaip Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės sprendimą vykdyti kraujo komponentų viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu skųsti Vilniaus apygardos teismui.

Sutartis nutraukta vienašališkai

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė neigia, kad neskelbiamos derybos buvusios neteisėtos. Atsiliepime į NKC ieškinį teismui ligoninė rašo, kad neskelbiamų derybų būdu kraują pirkti buvo priversta tam, kad galėtų tinkamai gydyti ligonius tol, kol bus suorganizuotas atviras konkursas.

Anksčiau kraujo komponentus ši ligoninė pirko iš NKC, tačiau lapkritį sutartis ligoninės iniciatyva buvo nutraukta motyvuojant, kad Nacionalinis kraujo centras vėluodavo pristatyti reikiamą kraujo komponentų kiekį, o kartais apskritai jų nepristatydavo, nuolat pažeidinėdamas sutartį.

NKC kategoriškai atmeta tokius kaltinimus. Pasak jo, vadovaujantis 2011-03-10 sutartimi, per vienerius metus ligoninė planavo nupirkti „iki 2900 vienetų eritrocitų be leukocitų-trombocitų sluoksnio pridėtiniame tirpale“, o NKC iki 2011 metų lapkričio 30 dienos pristatė 3091 vienetų eritrocitų be leukocitų-trombocitų sluoksnio pridėtiniame tirpale – tai yra per 8 mėnesius įvykdė visus vienų metų įsipareigojimus.

Kraujo reikia vis daugiau

NKC įtaria, kad iš KDC pirkdama kraujo komponentų už 1,479 mln. litų ligoninė ketina apsirūpinti krauju ne vieneriems metams. Ligoninė tvirtina, kad tokią sumą išleis vos per keturis mėnesius – tai yra tol, kol paaiškės atviro konkurso laimėtojas.

Pagal sutartį su KDC, ligoninė teigia nuo gruodžio 28 iki vasario 14 dienos jau įsigijusi 1185 vnt. kraujo komponentų beveik už 344 tūkst. litų.

„Nei vienas kraujo maišelis nėra nurašomas. (...) Sudarydami planą kitiems metams mes visada orientuojamės į praėjusius metus, bet negalima numatyti, kiek iš tikrųjų jo reiks. Tendencija aiški, kad poreikis kasmet didėja apie 30 proc.“, – pažymėjo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Kraujo centro skyriaus vedėja Emilija Kazlauskienė.

Abejoja kokybe

E.Kazlauskienė pripažįsta, kad pati ji nė nesiderėtų dėl galimybės pirkti kraują iš NKC, mat vis dar abejojanti šio kraujo centro tiekiamo kraujo kokybe. Tokie įtarimai kilo po to, kai praėjusią vasarą ji savarankiškai atliko kraujo kokybės tyrimus ir nustatė esą NKC tiektame kraujyje per maža hemoglobino.

Tačiau E.Kazlauskienės tyrimo objektyvumo nepatvirtino nei Sveikatos ministerijos atlikti tyrimai, nei  du kartus NKC kraujo kokybę tyrusi Valstybinio medicininio audito inspekcija. E.Kazlauskienė pati tyrimų kartoti taip pat nebandė.

„Net nebandau dabar daryti. Manau, po tų vasaros tyrimų visi bijotų dabar kraują skiesti“, – pažymėjo pašnekovė.

Anot E.Kazlauskienės, prastą kraujo kokybę NKC gali nulemti tai, kad kraujas imamas iš asocialių asmenų. Pati dvejus metus dirbusi NKC kraujo priėmimo skyriuje, gydytoja tikina, kad kai kurie kraujo donorai tiesiog šiurpinę.

NKC tvirtina, kad niekada neimdavo kraujo iš žmonių, kai pirminis tyrimas parodo, jog jų kraujyje hemoglobino kiekis yra nepakankamas. Prastos NKC kraujo kokybės neužfiksavo jokie kiti tyrimai, išskyrus tuos, kuriuos savo iniciatyva atliko E.Kazlauskienė.

Tuo tarpu Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje anksčiau veikusio donorystės centro, kuriam vadovavo E.Kazlauskienė, auditas yra parodęs, kad čia imtas kraujas ne visuomet būdavo tinkamai patikrinamas ir saugomas.

STT akiratyje

Specialiųjų tyrimų tarnyba „Kraujo donorystės centro“, iš kurio neskelbiamų derybų būdu kraują perka ligoninė, vadovui Artūrui Jonui Venslauskui yra pareiškusi įtarimus piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, sukčiavimu, dokumentų suklastojimu ir neteisėtu vertimusi ūkine, komercine veikla.

Įtariama, kad 2007–2009 m. , pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką ir neturint reikiamų leidimų parduoti kraujo plazmą, buvo organizuotas neteisėtas iš donorų surinktos šviežiai šaldytos kraujo plazmos išvežimas iš Lietuvos į Austriją. Dokumentuose buvo nurodyta, kad ji vežama perdirbti, tačiau į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą tuomet negrįžo daugiau kaip 700 tūkstančių litų donorų kompensacijoms skirtų biudžeto lėšų.

Skaičiuojama, kad "Kraujo donorystės centro" vadovas versdamasis šia veikla gavo beveik 6 mln. litų pajamų.

Parengta pagal www.15min.lt informaciją