Valdžios kalbėjimas apie tikslines alkoholizmo mažinimo priemones, kol nėra tikslių duomenų apie alkoholio vartojimo įpročius atskirose socialinėse grupėse bei nuolatos vykdomo detalaus pokyčio monitoringo, yra tik hipotetinio lygmens.

Antradienį Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) užsakymu atliktas Alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimas atskleidžia, kad girtaujantys asmenys išgeria 37 proc. šalyje suvartojamo alkoholio. Tarp vartojančiųjų alkoholį šalies gyventojų 4 proc. išgeria beveik kasdien, o 86 proc. svaigiuosius gėrimus vartoja ne dažniau nei kartą per savaitę. Didžiausia problema – kaimo vietovėse.

Pasak tyrimą atlikusios bendraautorės Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto (VU EF) docentės Aušrytės Rastenienės, apibendrinus tyrimą galima labai aiškiai susidaryti piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu paveikslą.

„89 proc. šių respondentų nesportuoja, neturi kitų pomėgių, menkai išsilavinę, dažniausiai gyvena kaime (kuo mažesnė gyvenvietė, tuo didesnis procentas vartojančių alkoholį kasdien), populiariausi gėrimai – stiprus alus („bambalinis“) ir spirituotas vynas, kurie vartojami namuose arba viešose vietose. Daugiau nei pusei (57 proc.) girtaujančiųjų buvo kilę konfliktų šeimoje ar su draugais, kai tuo tarpu 85 proc. geriančių tik progomis tokių konfliktų neturėjo“, – teigė mokslininkė.

Tyrimas taip pat patvirtino, kad daugiausia problemų turime kaime – kuo mažesnė gyvenvietė, tuo didesnis girtaujančių asmenų procentas.

„Kaimuose 8,5 proc. gyventojų girtauja, tuo tarpu didmiesčiuose tokių asmenų yra tik 4,2 proc. Tikėtina, kad tai susiję su tyrime identifikuotomis problemomis – užimtumu ir išsilavinimu. Atitinkamai stiprus alus daugiausia vartojamas kaimuose, kai tuo tarpu miestiečiai dažniau renkasi vyną, silpną alų ar stipriuosius gėrimus“, – teigė kita tyrimo bendraautorė doc. dr. Vita Karpuškienė.

Tyrimas parodė ir kitą tendenciją – lietuviai dažniausiai alkoholį vartoja namuose, baruose, restoranuose lankosi rečiau. Ypač reti viešųjų maitinimo įstaigų svečiai – girtaujantys asmenys.

Tyrimo duomenimis, tarp vartojančiųjų alkoholį, 3,7 proc. tai daro kasdien arba beveik kasdien, 10,5 proc. – 2-4 kartus per savaitę, 17,2 proc. – kartą per savaitę, 23 proc. – 2-3 kartus per mėnesį, likusieji – kartą per mėnesį ir rečiau. Tyrėja teigia, kad 10 proc. išgeriančių suvartoja apie 37 proc. viso alkoholio. Šie žmonės sudaro tik apie 5 procentus visos Lietuvos populiacijos, tačiau tikėtina sukelia daugiausia problemų.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad apie 40 proc. tų, kurie geria daugiau nei kartą per savaitę, bandė mažinti išgeriamą alkoholio kiekį arba išvis jo atsisakyti, bet nesėkmingai. Tai didelis skaičius ir vertėtų pagalvoti, kaip jiems suteikti profesionalią pagalbą, kad pastangos nebūtų bevaisės“, – svarstė VU EF doc. Aušrytė Rastenienė.

„Apibendrinant galima pasakyti, jog kovos su nesaikingu alkoholio vartojimu priemonės bus efektyvios tada, kai bus orientuotos į problemines grupes. Tai itin svarbu matant, kad didžiulį kiekį alkoholio suvartoja sąlyginai nedidelė gyventojų dalis“, – pastebėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

„Šis tyrimas turėtų padėti susiorientuoti, kur svarbiausia nukreipti dėmesį kovojant su nesaikingo alkoholio vartojimo problema. Pavyzdžiui, matome, kad didžioji dalis nesaikingai vartojančiųjų alkoholį, vaikystėje matė taip darant savo tėvus. Tačiau apie alkoholio vartojimą vaikų akivaizdoje kol kas niekas nekalba“, – sakė mokslininkė A. Rastenienė.

Šis tyrimas – pirmas planuojamo reguliaraus kasmetinio tyrimo etapas. Tikimasi, kad bus galima stebėti alkoholio vartojimo įpročių pokyčius, įvertinti atskirų priemonių poveikį skirtingoms socialinėms grupėms, inicijuoti konkrečių ir tikslinių priemonių taikymą problemų sprendimui.

Tyrimo metu 2016 m. gruodį apklausti 1113 15-70 m. amžiaus Lietuvos miestų ir kaimų gyventojų, kurių pasiskirstymas atspindi statistiškai realią situaciją. Taip pat papildomai buvo apklaustas 51 respondentas, priklausantis socialinės rizikos šeimų kategorijai. Bendradarbiaujant su Valstybine mokesčių inspekcija buvo atlikta ir detali alkoholinių gėrimų realizacijos Lietuvoje analizė, kuri užbaigta 2017 metų pavasarį. Tyrime remtasi anksčiau Lietuvoje atliktų šešėlinės alkoholio rinkos tyrimų rezultatais.

Tomas Juškėnas