Jei Lietuvą apimtų didelio masto pokyčiai – pradedant stichinėmis nelaimėmis ir baigiant naujomis demografinėmis, technologijų ar ekonomikos tendencijomis – ji būtų viena geriausiai tam pasirengusių valstybių, rodo tyrimas.

Pasaulinio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG tyrime „Pasirengimo pokyčiams indeksas 2013“ Lietuva įvertinta 17-a vieta iš 90-ies tirtų pasaulio valstybių. Rytų Europos regione Lietuva užėmė pirmąją vietą.

Atliekant tyrimą, šalys buvo vertinamos pagal tris pagrindinius kriterijus – verslo, valdžios sektoriaus ir visuomenės gebėjimus pasirengti pokyčiams. Lietuva geriausiai įvertinta visuomenės gebėjimų srityje – 15-a vieta tarp visų tirtų valstybių. Pagal verslo pasirengimo kriterijų Lietuva atsidūrė 22-oje vietoje, o pagal valdžios gebėjimo – 25-oje vietoje.

„Aukštas Lietuvos įvertinimas rodo, kad mūsų šalis gebėtų reaguoti į greitai besikeičiančią globalią aplinką, o tai yra teigiamas signalas tarptautiniams šalies partneriams, esamiems ir potencialiems užsienio investuotojams“, – pabrėžė „KPMG Baltics“ partneris Domantas Dabulis.

Pasak „KPMG Baltics“ partnerio, tyrime ypač vertinama Lietuvos technologinė pažanga – visuomenės gebėjimas greitai įsisavinti naujas technologijas, gyventojų prieiga prie informacijos. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuva taip pat išsiskiria prekybos politika ir atvira ekonomika. Be to, Lietuva – viena iš lyderių aplinkosaugos, lyčių lygybės, pilietinės visuomenės kategorijose. Skaudžiausiomis Lietuvai sritimis buvo įvardytos demografinė situacija ir valstybės strateginis planavimas.

„Pasirengimo pokyčiams indekso 2013“ pirmoje vietoje yra Singapūras, toliau – Švedija, Kataras, Naujoji Zelandija, Vokietija. Tarp prasčiausiai pokyčiams pasirengusių valstybių atsidūrė Afganistanas, Kongo Demokratinė Respublika ir Venesuela.

Pasak autorių, tyrimo rezultatai parodė, kad šalių gebėjimas pasirengti pokyčiams yra susijęs su pajamų lygiu tose šalyse, šalies išsivystymo lygiu, galimybėmis naudotis ištekliais. Tačiau ne visada šie veiksniai yra lemiami, nes kai kurios ekonomiškai silpnesnės valstybės pokyčiams yra pasirengusios geriau nei ekonomiškai pajėgios šalys. Pavyzdžiui, aukšto pajamų lygio valstybių kategorijai priskirtos Graikija ir Italija tėra „Pasirengimo pokyčiams indekso 2013“ vidutiniokės ir šias šalis lenkia nemažai besivystančių pasaulio valstybių.

„Siekiant plėtoti tvarią ekonomiką ir pilietinę visuomenę, pasirengimas reaguoti į pokyčius tampa vis svarbesniu veiksniu. Todėl šis tyrimas yra efektyvus įrankis šalių vyriausybėms, verslui ir piliečiams priimti labiau pasvertus politinius sprendimus, valdyti riziką ar apsispręsti dėl investavimo vienoje ar kitoje valstybėje“, – pabrėžė „KPMG Baltics“ partneris Domantas Dabulis.

Plačiau su „Pasirengimo pokyčiams indekso 2013“ rezultatais galite susipažinti šiam tyrimui skirtame tinklalapyje – http://www.kpmg.com/Global/en/IssuesAndInsights/ArticlesPublications/change-readiness/Pages/index-tool-2013.aspx.

Apie tyrimą
„Pasirengimo pokyčiams indekse 2013“ tirta 90 pasaulio šalių – palyginti su analogišku pernai atliktu tyrimu, tiriamų šalių skaičius šiemet išaugo trečdaliu. Tyrime šalys suskirstytos į atskiras kategorijas: pagal regionus ir ekonominį šalių išsivystymo lygį. Tyrime vertinti šalių verslo, valdžios sektoriaus ir visuomenės gebėjimai pasirengti pokyčiams. Kiekviena iš šių trijų sričių buvo analizuojama ir pagal smulkesnius kriterijus: pavyzdžiui, infrastruktūrą, fiskalinę situaciją, valstybės strateginį planavimą, aplinkosaugą, maisto saugą, energetikos saugumą, prieigą prie informacijos, sveikatos apsaugą ir daugelį kitų kriterijų. Tyrime buvo analizuojami šalių statistiniai duomenys, taip pat atlikta detali ekspertų apklausa: tyrėjai iš „Oxford Economics“ šių metų vasario–balandžio mėn. apklausė daugiau nei 500 ekspertų.