Europos Sąjungos statistikos tarnybos („Eurostato“) duomenimis, 2008-aisiais vidurinį ir aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą turėjo 91,7 proc. 25–64 metų amžiaus Lietuvos moterų.
Tai aukščiausias rodiklis ES (Estijoje – 90 proc., Latvijoje – 88,8 proc.).

Vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą 2009 metais turėjo 91,3 proc. visų 25–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų.
Statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, tai pats aukščiausias išsilavinimo lygis per pastarąjį dešimtmetį šalyje ir vienas aukščiausių Europos Sąjungoje.

„Eurostato“ duomenimis, 2008 m., palyginti su 2005 m., Lietuva pagal gyventojų, turinčių ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, dalį pakilo iš penktosios vietos (87,6 proc.) į antrąją (90,6 proc.) ir aplenkė Estiją, Norvegiją, Slovakiją.
Išsilavinimo spektrą sąlyginai išskyrus į tris išsilavinimo lygius (aukštą, vidutinį ir žemesnį), matyti, kad 2009 m. Lietuvoje aukšto lygio (aukštąjį ir aukštesnįjį) išsilavinimą turėjo 31 procentas 25–64 metų amžiaus gyventojų (Estijoje – 36 proc., Latvijoje – 26, ES vidurkis – 25,1 proc.).

2009 m. Lietuva pagal šį rodiklį buvo 12-ta ES. Vidutinio lygio (vidurinį ir specialųjį vidurinį) išsilavinimą turėjo 60,4 (ES vidurkis – 46,7 proc.), o žemesnio lygio (pagrindinį ir pradinį) – 8,7 proc. Lietuvos gyventojų (ES vidurkis – 27,9 proc.).
Per pastaruosius penkerius metus 25–64 amžiaus asmenų su žemesnio lygio išsilavinimu dalis sumažėjo nuo 12,4 iki 8,7 proc., o turinčiųjų aukšto lygio išsilavinimą – išaugo nuo 26,3 iki 31 proc.

2000–2009 m. aukštąjį išsilavinimą įgijo 241 tūkst. asmenų, iš jų 168 tūkst. – šalies universitetuose ir 73 tūkst. – kolegijose. Per pastarąjį dešimtmetį gyventojų su aukštuoju išsilavinimu skaičius šalyje padidėjo 179 tūkst., arba 49 proc. 2000 m. iš 1000 25–64 metų amžiaus gyventojų aukštąjį išsilavinimą turėjo 203, o 2009 m. – 255, arba kas ketvirtas šio amžiaus Lietuvos gyventojas.
Moterys geriau išsilavinusios nei vyrai. 2009 m. aukšto lygio išsilavinimą turėjo 36 proc. 25–64 metų amžiaus moterų ir 25,5 proc. vyrų, o žemesnio lygio – 7,7 proc. moterų ir 9,7 proc. vyrų.

Mieste išsilavinusių gyventojų skaičius auga sparčiau nei kaime. 2009 m. aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą turėjo 38 procentai miesto ir 15 procentų kaimo 25–64 metų amžiaus gyventojų (2000 m. atitinkamai – 25 ir 10 proc., 2005 m. – 32 ir 13 proc.). Skirtumas tarp šio amžiaus miesto ir kaimo gyventojų, turinčių aukšto lygio išsilavinimą, didėjo – 2000 m. jis sudarė 15 procentinių punktų, 2005 m. – 19, o 2009 m. – 23 procentinius punktus.

Aukšto lygio išsilavinimą turinčių 25–64 metų amžiaus gyventojų daugiausia yra Vilniaus (42 proc.), Kauno (36 proc.), Klaipėdos (30 proc.), mažiausiai – Tauragės (15 proc.) ir Marijampolės (19 proc.) apskrityse. Gyventojų su žemesnio lygio išsilavinimu daugiau gyveno Panevėžio, Šiaulių, Telšių ir Tauragės apskrityse (11–16 proc.).
2009 m. pagrindinio išsilavinimo nebuvo įgiję 129,2 tūkst., arba 5,6 proc., 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų (2000 m. – 8,5 proc., 2005 m. – 6,6 proc.), arba 7 proc. vyrų ir 5 proc. moterų, 7 proc. kaimo ir 5 proc. miesto gyventojų.