Lietuvos atstovai „InCulto“ nepasirodys šeštadienį vyksiančiame „Eurovizijos“ finale. Lietuviams nepadėjo net koncerto vedėjas prieš balsavimo stabdymą užkulisiuose pasirodęs su blizgančiomis trumpikėmis. Teisę pasirodyti finale iškovojo: Gruzija, Ukraina, Turkija, Izraelis, Airija, Kipras, Azerbaidžanas, Rumunija, Armėnija ir Danija.

Už finalo borto liko: Lietuva, Šveicarija, Švedija, Nyderlandai, Slovėnija, Bulgarija, Kroatija.
„InCulto“ ketvirtadienio vakarą prie Oslo „Telenor“ arenos sulaukė ypač šilto gerbėjų, stebėjusių renginį arenos viduje, palaikymo. Didžiulis būrys susirinkusiųjų dėkojo Lietuvos atstovams šūksniais: „Bravo „InCulto“ ir „We are the winners of „Eurovision““. Vos iš arenos išėjęs Jurgis pirmosiomis emocijomis pasidalijo ir su DELFI.

Grupės lyderis sakė nuoskaudų nejaučiantis ir esąs įsitikinęs, kad „InCulto“ Osle padarė viską, kas nuo jų priklausė.
„Aš varau pailsėti pagaliau. Eisiu išsimaudysiu po dušu, užsisakysiu valgyti ir pailsėsiu. Viskas gerai. O ką padarysi... Pasistengėme, padarėme viską, ką galėjome. Neturiu nei nuoskaudų, nei pasigailėjimo. Sąžiningai, sąmoningai, pasirodymas buvo geras“, - DELFI vos išėjęs iš arenos kalbėjo J. Didžiulis.

Nors Jurgis netrukus pasuko autobuso link, grupės gerbėjai nė nemanė skirstyti ir
toliau skandavo „InCulto“ eurovizinės dainos priedainį. Šilta gerbėjų padėka privertė J. Didžiulį sugrįžti, padėkoti už palaikymą. Jurgis susirinkusiesiems pažadėjo penktadienį surengti specialų padėkos koncertą.

Sugalvotą šou „InCulto“ pademonstravo be akivaizdžių priekaištų, bet taip vadinamos „jėgos“ pritrūko. Būti pirmiems iš tiesų yra sunku: įtampa veiduose buvo juntama, judesiai neatrodė laisvi. Vienintelė į kadrą patekusi trumpa mūsiškių šypsena priklausė specialiajam grupės nariui Šarūnui Kirdeikiui. Tie, kas matė pasirodymą gyvai nacionalinės atrankos scenoje, gali palyginti ir norvegų operatorių bei montažo režisierių darbą.

Kameroms persikėlus į užkulisius galima buvo suprasti, kad lietuviai Osle mylimi. Be jau minėtos vedėjo stiliaus metamorfozės, reikėtų prisiminti, kad būtent mūsų grupė buvo ekrane paskutinėmis balsavimo minutėmis, o atidarant virtualius vokus ir skelbiant pusfinalio laimėtojus, kamera ne sykį praslysdavo ties Lietuvos trispalve papuoštu staliuku. Deja, iš voko Lietuvos vardas neiššoko, o paguodos prizų „Eurovizijoje“ nebūna.

Ypatingų staigmenų antrasis pusfinalis nepateikė. Favoritais laikyti Azerbaidžano atstovė Safura, turkai „Manga“, Izraelio atstovas Harelis Skaatas bei danų duetas Tomas N'evergreenas ir Christina Chanée atsidūrė ten, kur jiems ir buvo prognozuota - finale. Tiesa, danų nervai buvo stipriai patampyti, mat voką su jų vardu organizatoriai pasiliko pabaigai.

Airijos atstovė Niamh Kavanagh vis dar turi šansą konkursą laimėti antrą kartą. Ji tai jau padarė 1993 metais, o dabar patekdama į finalą įrodė, kad po septyniolikos metų jos balsas skamba taip pat.
Antras pusfinalis buvo labai balsingas: Ukrainos, Gruzijos, Rumunijos atstovai nesivaržė demonstruoti vokalo galimybių. Pro šalį trauktų natų buvo ženkliai mažiau nei pirmame pusfinalyje.

Antro pusfinalio „belgu“ galima būtų laikyti Kipro atstovą Joną Lilygreeną. Tiesa, jis scenoje nebuvo vienas, bet gitara, balso tembras ir dainos stilius panešėjo Belgijos atstovo Tomo Dice'o. Finale turėtų vykti tyli jų dvikova.