Lietuviai mano esą tolerantiški, bet kontaktų su kitataučiais ar homoseksualais vengia - Anglija.lt
 

Lietuviai mano esą tolerantiški, bet kontaktų su kitataučiais ar homoseksualais vengia 

Maždaug 80 proc. Lietuvos gyventojų laiko save tolerantiškais, tačiau dauguma jų negalėtų dirbti ar bendrauti su kitos tautybės, seksualinės orientacijos ar turinčiais negalią žmonėmis, atskleidė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu rugsėjį atlikta apklausa.

Tyrime dalyvavo daugiau nei 1 tūkst. respondentų, vyresnių nei 18 metų, gyvenančių tiek didžiuosiuose, tiek mažesniuose miestuose bei kaimuose, pranešė ministerija.

Apklausa parodė, jog vyrai pripažįsta esą netolerantiški dažniau nei moterys (atitinkamai 7 ir 3 proc. apklaustųjų), bedarbiai - dažniau nei specialistai (atitinkamai 11 proc. ir 0 proc.), o kaimų ir miestelių gyventojai - dažniau nei vilniečiai (atitinkamai vidutiniškai 5 proc. ir 2 proc.). Tuo tarpu beveik 80 proc. apklaustųjų tvirtino esą tolerantiški, tačiau dauguma jų nesutiktų nei dirbti, nei bendrauti su "kitokiais".

Specialistų teigimu, tai yra vadinamasis užslėptas nepakantumas - kai žmogus mano ir tvirtina esąs tolerantiškas, tačiau iš tiesų palaiko įvairias stereotipines nuostatas ir vengia kontaktų su kitokiais žmonėmis nei jis.

Pasak Vilniaus universiteto socialinių mokslų daktarės Rūtos Žiliukaitės, netolerantiškų žmonių Lietuvoje ko gero yra daugiau nei teigia esą.

"Europos Sąjungos mastu atlikti tyrimai nustatė, kad Lietuvos gyventojų tolerancijos lygis yra kur kas žemesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Lietuvoje netgi pastebima tendencija, kad visuomenės pagarba tam tikroms socialinėms grupėms, tokioms kaip romai ar homoseksualai ne didėja, o atvirkščiai - vis mažėja", - pranešime cituojama R. Žiliukaitė.

Anot Europos Sąjungos struktūrinės paramos departamento direktorės Nijolės Mackevičienės, visuomenės tolerancija ir pakantumas yra viena prielaidų, užkertančių kelią diskriminacijai darbo rinkoje ir leidžiančių didžiajai daliai socialiai pažeidžiamų grupių įsidarbinti ir sėkmingai išsilaikyti darbo vietoje.

Jos teigimu, visuomenės nepakantumą socialiai pažeidžiamiems asmenims, jo mažinimo galimybes bei šių žmonių integracijos į visuomenę ir darbo rinką kryptis atskleidė Europos Bendrijų iniciatyvos "Equal" vykdyti projektai, kuriems vadovauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Maždaug 80 proc. Lietuvos gyventojų laiko save tolerantiškais, tačiau dauguma jų negalėtų dirbti ar bendrauti su kitos tautybės, seksualinės orientacijos ar turinčiais negalią žmonėmis, atskleidė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu rugsėjį atlikta apklausa.

Tyrime dalyvavo daugiau nei 1 tūkst. respondentų, vyresnių nei 18 metų, gyvenančių tiek didžiuosiuose, tiek mažesniuose miestuose bei kaimuose, pranešė ministerija.

Apklausa parodė, jog vyrai pripažįsta esą netolerantiški dažniau nei moterys (atitinkamai 7 ir 3 proc. apklaustųjų), bedarbiai - dažniau nei specialistai (atitinkamai 11 proc. ir 0 proc.), o kaimų ir miestelių gyventojai - dažniau nei vilniečiai (atitinkamai vidutiniškai 5 proc. ir 2 proc.). Tuo tarpu beveik 80 proc. apklaustųjų tvirtino esą tolerantiški, tačiau dauguma jų nesutiktų nei dirbti, nei bendrauti su "kitokiais".

Specialistų teigimu, tai yra vadinamasis užslėptas nepakantumas - kai žmogus mano ir tvirtina esąs tolerantiškas, tačiau iš tiesų palaiko įvairias stereotipines nuostatas ir vengia kontaktų su kitokiais žmonėmis nei jis.

Pasak Vilniaus universiteto socialinių mokslų daktarės Rūtos Žiliukaitės, netolerantiškų žmonių Lietuvoje ko gero yra daugiau nei teigia esą.

"Europos Sąjungos mastu atlikti tyrimai nustatė, kad Lietuvos gyventojų tolerancijos lygis yra kur kas žemesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Lietuvoje netgi pastebima tendencija, kad visuomenės pagarba tam tikroms socialinėms grupėms, tokioms kaip romai ar homoseksualai ne didėja, o atvirkščiai - vis mažėja", - pranešime cituojama R. Žiliukaitė.

Anot Europos Sąjungos struktūrinės paramos departamento direktorės Nijolės Mackevičienės, visuomenės tolerancija ir pakantumas yra viena prielaidų, užkertančių kelią diskriminacijai darbo rinkoje ir leidžiančių didžiajai daliai socialiai pažeidžiamų grupių įsidarbinti ir sėkmingai išsilaikyti darbo vietoje.

Jos teigimu, visuomenės nepakantumą socialiai pažeidžiamiems asmenims, jo mažinimo galimybes bei šių žmonių integracijos į visuomenę ir darbo rinką kryptis atskleidė Europos Bendrijų iniciatyvos "Equal" vykdyti projektai, kuriems vadovauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

 (Komentarų: 5)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: