Liverpulio geležinkelio stotyje taksisto paklausus, ar nenuvežtų į Liverpulio scenos menų institutą, jis ne iš karto susigaudė, ko prašomas. Įsėdus ir pavažiavus gabalą kelio jis pasitikslino „Is it McCartneys place?“ (liet. Ar tai McCartney vieta?). Sulaukus patvirtinimo jo abejonės dėl pasirinktos krypties išgaravo ir jis padidino greitį. Buvo akivaizdu, kad vietiniai gyventojai buvusio bitlo sero Paulo McCarney globojamam scenos menų institutui tiesiog ėmė ir suteikė pasauline garsenybe tapusio savo kraštiečio vardą.

Rinkosi ir lietuviai

Po dešimties minučių atsidūrėme prie fasadinių niekuo neišsiskiriančio pastato durų, kur jau būriavosi, tiesa, dar negausiai, jaunimas. Pasisukiojusi keletą minučių išgirdau kalbant lietuviškai, tiksliau – aukštaitiškai. Kalbėjosi vidutinio amžiaus vyras ir moteris – net nesuabejojau, kad tai Rasos tėvai. Iš tiesų užkalbinusi sužinojau, kad Rūta ir Valentinas Bubuliai tik šiandien atvyko iš Utenos. „Liverpulyje mes pirmą kartą, dar nespėjom nieko pamatyti, bet labai smagu, kad taip šilta, viskas žydi. Tris dienas pasidžiaugsime pavasariu“, – šypsojosi Rūta.

Tai, kad jų dukra baigia Europoje gerai žinomą scenos menų institutą, kuris dar vadinamas „žvaigždžių kalve“, jie nesureikšmino. „Tos žvaigždės – juokas vienas, tikrai nežiūrim į dukrą kaip į žvaigždę“, – juokėsi tėvas.

Laukiant koncerto pradžios ėmė rinktis ir daugiau lietuvių, daugiausia Liverpulyje studijuojantis jaunimas. Jie sakė, kokios nors organizacijos neturi įkūrę, tačiau jau tą patį vakarą LR ambasados ministro patarėjo Ernesto Grabažiaus paskatinti ėmė galvoti apie galimybę burtis lietuviškai veiklai ir domėjosi, kaip ir ką veikia lietuviškos jaunimo organizacijos Anglijoje.

Beje, pora Rasos gerbėjų atvyko ir iš Vilniaus. Sakė – specialiai į koncertą.

Diplomus teiks P.McCartney

Rasą Bubulytę daugelis prisimena kaip 2005 metų realybės šou „Dangus“ nugalėtoją. Kaip prizas jai tada atiteko galimybė metus mokytis Liverpulio scenos menų institute. Po metų ji pati ieškojo galimybių tęsti studijas ir praeitą ketvirtadienį, balandžio 23 dieną, įvyko jos studijų baigimo koncertas. Prieš koncertą – trumpas pokalbis su „Infozona“.

- Ar seniai dirbi su ta grupe, su kuria koncertuosi?
-Grupė susikūrė pernai, pradėjom ruoštis nuo pat pradžių. Reikėjo dainas parašyti – žodžius ir muziką. Kadangi turiu atsiskaitymą dar iš vieno dalyko - dainų rašymo, turėjau parašyti dainas ir paruošti įrašus... Išėjo taip, kad pirma įrašėm dainas, o tik paskui koncertas...

-Kaip sekasi muzikuoti kartu?
-Sunku surinkti visą grupę į vieną krūvą, nes gitaristas gyvena Osle, jis čia atskrisdavo repetuoti. Be to, jis daro aranžuotę, aš rašau žodžius ir pagrindinę melodiją, o instrumentinė muzika kuriama visų kartu.

-Kaip pati mokykla, ar pateisino lūkesčius?
-Kalbant apie vokalą, tai vienintelė tokia mokykla Britanijoje, kurioje moko specialios technikos, vadinamos „speech level singing“, t.y. dainuoji taip, kaip kalbi. Be to, čia viskas po vienu stogu – garso inžinieriai, apšvietėjai, scenos dizaineriai, muzikantai, dainininkai, šokėjai, aktoriai... Konkursas čia labai didelis ir labai daug įdomių žmonių susirenka. Be to, mes turim tokias paskaitas, kaip verslas, mus supažindina su viskuo, ką reikia žinoti, norint dirbti pramogų industrijoje baigus institutą.

-Mokykla garsi dar ir dėl to, kad susijusi su P.McCartney vardu. Gal teko jį sutikti?
-Kai kilo idėja įkurti tokią mokyklą, buvo norima padaryti arba Londone, arba Liverpulyje. Kadangi Paulas McCartney yra britų dievas, jis tiesiog gavo finansavimą ir buvo pasirinktas Liverpulis. Jis pats buvo apsilankęs vieną sykį, o dar - jis teiks diplomus, kai mes baigsim.

-Turbūt labai lauki to momento?
-Nėra taip, kad labai laukiu, bet McCartney žavus, daug kas dėl jo pakvaišę ir, aišku, nori ranką paspausti arba kažką pasakyti...

-Ar bent nusifotografuoti kartu?
-Gal bus nuotrauka su juo diplomo teikimo metu, bet fotografavimuisi yra taisyklės... Nebus taip, kad tėvai sėdės ir pyškins, jei nori nuotraukos, bus tam skirtas laikas, reikia iš anksto pranešti...

-Beje, kaip vadinasi jūsų grupė?
-Neturime dar pavadinimo. Kol kas „Rasa ir grupė“, toks darbinis pavadinimas. Kol nekoncertavome, nėra labai svarbu pavadinimas, o finaliniam šou galima naudoti savo vardą.

-Kaip su muzikavimu Lietuvoje? Gal bus koncertas?
-Jei kas priims, labai norėčiau.... Bet reikia viską susiorganizuoti, rytoj niekas ten tavęs nelauks.

-Jau treji metai, kai esi išvykusi. Ar vis dar sulauki dėmesio iš Lietuvos?
-Dėmesys yra – sulaukiu žurnalistų kiekvienais metais. Ir kai grįžtu į Lietuvą, kiekvieną kartą reikia su kažkuo susitikti, duoti interviu, nusifotografuoti. Aš stebiuosi, kad iki šiol dar prisimena.

Tačiau bent artimiausius metus Rasa ketina likti Liverpulyje ir žada čia būti tiek, kiek bus ką veikti.

Dainavo lietuviškai

Baigiamasis Rasos koncertas vyko P.McCarney vardu pavadintoje auditorijoje, kuri, iš jos vidurio pašalinus kėdes, nesunkiai virto gana erdvia koncertų sale su pakankamai didele scena, pusapvale aikštele stovintiems klausytojams ir puikia įgarsinimo įranga salės gale.

Koncerto metu Rasa siekė parodyti viską, ko išmoko per trejus studijų metus. Grupės įvaizdis, sceninis judesys, kūno ir balso plastika - viskas turėjo būti atskleista per keturiasdešimties minučių šou. Lyrišką, lėtą dainavimą keitė dinamiškos, skambios melodijos, lydimos triukšmingo akompanimento. Tarp jų išsiskyrė ir gausybės plojimų sulaukė lietuviškai padainuota daina, kurios ir tekstas, ir melodija priminė liaudiškas dainas. Rasai pritarusioms norvegei ir britei teko išmokti ne tik lietuviškus žodžius, bet ir nelengvą sutartinių dainavimo būdą. Po koncerto Rasą sveikinę kolegos ir dėstytojai džiaugėsi jos pasirodymu.
Rasos mama, pati studijuodama dainavusi chore „Ave Vita“, sakė, kad dukra dabar visai kitaip dainuoja nei Lietuvoje. „Matosi, kad daug čia išmoko, nors vienu metu man pasirodė, kad į Angliją atvažiavau tam, kad apkursčiau“, – sakė Rūta Bubulienė, kuri koncerto metu ausis nuo trankios muzikos dangstė rankomis.

Dar viena Bubulytė

Bakalauro studijas šiemet baigia dar viena lietuvė, Justina Bubulytė, kurios specializacija – muzikos vadyba. Ji praeitais metais organizavo Alinos Orlovos koncertus JK. Šiuo metu ji planuoja tolesnius šios sparčiai populiarėjančios dainininkės koncertus bei, kaip ir bendrapavardė Rasa, šiemet baigia studijas ir ruošiasi diplominiam darbui. Abi merginos – pirmosios lietuvės, įstojusios į šią mokyklą, abi iš Aukštaitijos, tačiau ne giminės ir pirmą kartą susitiko būtent Liverpulyje.

„Pirmais metais dėstytojai ir kolegos, sužinoję mudviejų pavardes ir kad mes ne giminės, klausdavo – ar visų Lietuvoje pavardės yra Bubulytė“, – juokėsi Justina, prisiminusi netolimą praeitį.

Zita Čepaitė