Paaiškinkite, ką reiškia žodžiai „okupacija“, „kolūkis“, „stabas“, „alkoholis“, „Tėvynė“. Nors daugelis į tokius klausimus atsakytų net negalvoję, tačiau, pasirodo, jie įveikiami toli gražu ne visiems. Tai parodė Airijos egzaminų komisijos paskelbti šių metų brandos egzaminų, tarp jų ir airiškas vidurines mokyklas baigiančių tautiečių moksleivių laikomo lietuvių – gimtosios – kalbos egzamino, rezultatai.

Nors airiškose mokyklose lietuvių kalba nedėstoma, jas lankantys lietuviai moksleiviai, kaip ir šioje šalyje įsikūrę atvykėliai iš daugelio kitų šalių, nuo 2005-ųjų per brandos egzaminų sesiją kaip vieną iš privalomų dalykų gali rinktis lietuvių – gimtosios – kalbos egzaminą. Pastarasis dažnai pasirenkamas vietoj airių kalbos egzamino, kurį privalo laikyti airiai moksleiviai.

Airijos egzaminų komisijos paskelbti šių metų egzaminų rezultatai patvirtina, kad vis daugiau lietuvių moksleivių renkasi savo gimtosios kalbos egzaminą, deja, jo užduotis įveikti pavyksta ne visiems.

Šiais metais lietuvių kalbos brandos egzaminą Airijoje rinkosi 254 abiturientai. Aukščiausiais balais (nuo 90 iki 100 proc.) jį išlaikė 2 proc. moksleivių, o 0,4 proc. egzamino užduočių neįveikė. Palyginimui, pernai lietuvių kalbos egzaminą rinkosi 207 airiškas vidurines mokyklas baigę lietuviai, iš kurių aukščiausią įvertinimą gavo 5,3 proc. moksleivių, o neišlaikiusiųjų nebuvo nė vieno.

Egzamino klausimų nederina

Airijoje laikomas lietuvių kalbos brandos egzaminas neturi jokio tiesioginio ryšio su Lietuvoje laikomu lietuvių (gimtosios) kalbos valstybiniu ar mokykliniu brandos egzaminu.

Kaip DELFI tvirtino Lietuvos ambasadorius Airijoje Vidmantas Purlys, šioje šalyje organizuojamo lietuvių kalbos brandos egzamino užduotys, vertinimo kriterijai ir kt. rengiami pagal Europos mokyklos sistemoje taikomą modelį.

Europos mokyklos (European Baccalaureate) sistema ES veikia nuo 1953 m., ji skirta ES institucijose dirbančių darbuotojų vaikams. Šiose mokyklose Briuselyje ir Liuksemburge yra lietuviškos sekcijos. Ugdymo programos ir kt. yra rengiamos bendrai ES institucijų ir valstybių narių Švietimo ministerijų.

„Manau, kad lietuvių kalbos egzamino užduotys Airijoje yra paimtos iš Europos mokyklos, vertinimas yra technikos reikalas – gal sudaroma sutartis su Europos mokyklų ekspertais, gal su specialistais Lietuvoje. Nemanau, kad kas nors atskleis vertintojus, nes tai gana jautri informacija“, – kalbėjo V. Purlys.

Šįmet Airijoje organizuoto lietuvių kalbos brandos egzamino užduotys buvo parengtos pagal arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus kalbą Seime tragiškosios Sausio 13-osios išvakarėse. Egzamino užduotyse buvo trumpai paaiškinta, kas yra Sausio 13-oji – Laivės gynėjų diena.

Moksleiviai, remdamiesi pateiktu tekstu, per tris valandas turėjo paaiškinti, ką reiškia žodžiai „okupacija“, „kolūkis“, „stabas“, „alkoholis“, „Tėvynė“. Abiturientams taip pat reikėjo parašyti, kas yra Sigitas Tamkevičius, ką jis norėjo pasakyti teiginiu „daugelis yra nusivylę net laisve“, kokia yra alkoholio problema šiandienos Lietuvoje ir t.t.

Egzaminą laikantiems lietuviams moksleiviams reikėjo pakomentuoti pateiktą ištrauką ir, pasirinkus vieną iš siūlomų temų – „Pagarba kitam“ arba „Dauguma žmonių yra laimingi tiek, kiek nusprendžia tokie būti“ – parašyti 300 žodžių esė.

„Egzamine visai nenumatyta, kaip bus patikrinta, kiek moksleivis išmoko skyrybos, rašybos (ąžuolas, žąsinas, šąla, bet šalo...). O juk tai – kalbos pamatai! - sako Bronislovas Burgis, Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius. - Toks testas tinka tik imigrantams. Juo patikrinama, ar moksleivis nors šiek tiek moka lietuviškai – ne daugiau".

Didžiausia kliūtis – rašyba

Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas dr. Arūnas Teišerskis pastebi, kad Airijoje lietuvių kalbos brandos egzaminą laikantiems moksleiviams neretai koją pakiša lietuvių kalbos rašyba.

„Egzamino užduotis gali įveikti moksleivis, kuris yra gerai susipažinęs su kalba ir rašyba ir tam nereikia kažkokio specifinio teorinio pasiruošimo. Tačiau problema ta, kad egzaminas yra vien tik raštu ir daug moksleivių, kurie ilgus metus nesiruošė ir nekartojo rašybos taisyklių, laikydami egzaminą pridaro daug rašybos, skyrybos, sintaksės klaidų ir po to gana nustemba, kaip jie, žinodami savo gimtąją kalbą, sugebėjo gauti žemą įvertinimą“, – kalbėjo A. Teišerskis.

Pasak jo, egzaminui nereikia kažkokio ypatingo pasiruošimo ar daugybės mokymosi valandų, jam galima pasirengti pasikartojus gramatikos taisykles, palaikant savo kalbą skaitant grožinę literatūrą. Tiesa, tai būtina daryti ne paskutinėmis savaitėmis prieš egzaminą, o gerokai iš anksto.

„Iš savo patirties pastebėjome, kad moksleiviams sunkiausia rašyti savos kūrybos rašinius, kur reikia ne tik taisyklingai ir be klaidų rašyti, bet ir sklandžiai dėstyti savo mintis bei pademonstruoti turtingą žodyną. Pastarasis neskaitant grožinės literatūros dažniausiai nuskursta, nes apsiriboja tik buityje dažniausiai tarp šeimos narių naudojamais žodžiais, kadangi mokykloje ir tarp bendraamžių vaikai daugiausia kalba angliškai“, – teigė A. Teišerskis.

Jis pabrėžė, kad moksleiviams dažnai problema tampa rasti tinkamus žodžius savo mintims išreikšti ir tuo pačiu taisyklingai sudėlioti sakinį, kad jis neskambėtų kaip tiesiogiai išverstas iš anglų kalbos.

Kadangi vis daugiau Airijoje gyvenančių ir besimokančių lietuvių kaip vieną iš brandos egzaminų renkasi lietuvių kalbos, atsirado poreikis ruošti moksleivius šiam egzaminui.

Šiuo metu Airijoje trys lituanistinės mokyklos turi mokytojus lituanistus, ruošiančius vyresniųjų klasių moksleivius lietuvių kalbos egzaminui.

„Pavyzdžiui, Dublino lituanistinėje mokykloje moksleiviai kiekvieną šeštadienį turi tris lietuvių kalbos pamokas, kurių metu kartoja gramatiką, susipažįsta su lietuvių literatūros pagrindais, dalyvauja diskusijose, rašo rašinius ir taip lavina savo kalbą. Aišku, tai gerokai mažiau valandų nei Lietuvoje moksleiviai skiria lietuvių kalbai ir literatūrai, tačiau jei moksleiviai tuo užsiima rimtai, dirba namuose, to tikrai užtenka pasiruošti ir sėkmingai išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą“, – įsitikinęs A. Teišerskis.

Pasak jo, klasėje rengiamos diskusijos padeda moksleiviams taisyklingai formuluoti savo mintis, parinkti tinkamus išsireiškimus. Norint išmokti taisyklingai ir aiškiai kalbėti bei rašyti lietuviškai – reikia daug praktikos. Lietuvoje tai gaunama tiesiog savaime mokykloje ir visuomenėje nuolat bendraujant lietuvių kalba, o gyvenant užsienyje to „savaime“ nebelieka.

Lietuvos ambasados Airijoje atlikta Airijos Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ministerijų pateiktos informacijos analizė leidžia teigti, kad šios šalies pradinėse ir vidurinėse mokyklose (vaikų amžius nuo 4 iki 18 metų) mokosi apie 7 tūkst. lietuvių. Iš jų apie 500 lanko šalyje veikiančias aštuonias lituanistines mokyklas, kur vaikus moko apie 50 – 60 mokytojų. Šiais mokslo metais Airijoje duris atvers dar viena lituanistinė mokykla.