“Aišku, mažiuko nesugrąžinsime, bet mūsų didžiausias noras - kiek įmanoma paskleisti žinią tiems, kas gyvena Anglijoje, kad reikalautų iš gydytojų įmanomų ir neįmanomų dalykų. Čia turime daug draugų, pažįstamų, kurie augina vaikus, norime, kad mūsų nelaimė būtų kaip pamoka kitiems”, – sako 8 mėnesių sūnų praradę tėvai.

Sūnų prieš porą savaičių palaidoję Gabrielė ir Vaidas Baranauskai prisimena kiekvieną vasario vidurio įvykį, kiekvieną detalę, svarstydami, kodėl taip nutiko, kad per porą dienų jie neteko iki tol visiškai sveiko kūdikio.

“Vaido draugas po įvykio pasakė – prieš išeidamas iš ligoninės liepdavau daktarui pasirašyti ant lapo, kad vaikas sveikas. Tada viską dar kartą patikrindavo ir dar pasikviesdavo kitą daktarą. Kai prispaudi, kad būtų asmeninė atsakomybė, tada susirūpina. Mes netikėjome, aš vis juokdavausi, ką tu ten ginčysiesi su jais... Jie daktarais, jie žino…”, – vienas kitą papildydami kalba jauni tėvai.

Vaikams susirgus kviesdavo lietuvę

Kevinas – antrasis Gabrielės ir Vaido Baranauskų sūnus. Vyresnėlis Lukas jau eina ketvirtuosius.
Visas jaunos šeimos gyvenimas susijęs su Londonu – čia Gabrielė ir Vaidas susipažino, čia susituokė, čia gimė abu vaikai.
„Auginant vyresnįjį buvo kilę su gydytojais konfliktinių situacijų. Kartą paskambinau į ligoninę, pasakiau, kad atvežu vaiką su temperatūra, tai man sakė, nekelk isterijų, o atidaryk langus, tegul atvėsta. Mes tau už pusės valandos paskambinsim. Tai buvo pirmas kartas, kai vaikas sirgo, ir mes vis viena nuvažiavom į ligoninę“, – prisimena Vaidas.
Tačiau dažniausiai sunegalavus vaikui Gabrielė, kaip ir dauguma kitų Londone gyvenančių lietuvių mamų, konsultuodavosi su čia gyvenančia lietuve gydytoja.
„Kai pasidarė blogai Kevinukui, buvo vasario 14 diena. Man siūlė draugės, paskambink Laimai, bet Valentino diena, nenorėjau trukdyti, tad iškviečiau greitąją ir nuvežiau į ligoninę, o ten pasakė, kad jam angina. Jei būtų kas bent užsiminę, kad vaikui meningito požymiai, būčiau privertus juos, kad patikrintų kraują. Bet juk du gydytojai apžiūrėjo ir išleido namo“, – pasakoja Gabrielė.

Mirė ant tėvų rankų

Tačiau vos po kelių valandų Gabrielei vėl teko kviesti greitąją. „Kevinukas dejavo, paskui sublogavo. Jis buvo labai šaltas, vyras pamatavo temperatūrą, ji buvo nukritus iki 35,2. Vaikas pradėjo mėlti...“, – prisimena Gabrielė.
Tą kartą greitoji pagalba nuvežė vaiką į kitą, New Hamo ligoninę. Ten gydytojai suleido gliukozės ir vaikas atsigavo, bet paskui vėl jam pasidarė blogiau.
“Bandė paimti kraują ir negalėjo, nes kraujas netekėjo. Tada kitas gydytojas sako – duokit jam morfijaus, suleido ir tada pradėjo stoti širdis. Mus nuvarė šalin ir vėliau pakvietė, liepė paimti vaiką ant rankų, kad atjungtų aparatus. Prašėme, kad neatjunktų, jis didelis vaikas, stiprus, sako, jau viskas…“, – kalba skaudžią netektį patyrę tėvai.

Brolį pavogė daktaras

Vyresnėlis Lukas labai skaudžiai išgyvena broliuko netektį. „Kai Kevinukas mirė, mums leido pabūti atskirame kambarėlyje ir liepė atvežti Lukutį, kad patikrintų, ar jis neužsikrėtęs virusu. Draugai 3 valandą nakties atvežė jį į ligoninę. Ir, aišku, jis matė brolį. Mes pasakėme, kad miega. Kai paskui išvažiavome iš ligoninės, Lukas labai verkė ir rėkė: „Kodėl, tėti, tu brolį palikai ligoninėje?“ Draugai Kevinuko portretą padarė, tai Lukas neša ir rodo kiekvienam sakydamas - čia mano broliukas, jį pavogė daktaras ir jis dabar ligoninėje“, – pasakoja tėvai.
Jaunai šeimai tai skaudi tragedija ir jie ketina išsiaiškinti, kas kaltas, kad mirė jų sūnus.
„Tokių klaidų negalima daryti ir negalima jų dovanoti“, – įsitikinęs Vaidas.

Gydytoja nepastebėjo meningito požymių

Ligoninės išduotoje pažymoje teigiama, kad mirties priežastis – išplėstinis meningokokinis sepsis. Tačiau tėvams keista, kodėl ši diagnozė nebuvo nustatyta iš karto, kai vaikas su aukšta temperatūra ir ant kūno pradėjusiomis ryškėti dėmelėmis buvo pirmą kartą nuvežtas į ligoninę.
„Ligoninėje iškabinti didžiausi plakatai su meningito požymiais ir su raginimais skiepytis, nes siaučia meningito virusas, bet patys gydytojai ligos nediagnozuoja. Klausiau du kartus, iš kur tos dėmelės – tai vieną kartą sako, kad tai prakaitinis išbėrimas. Sakau, prakaitinis būna ne toks, tada sako - nuo apkloto, kuriame buvau suvyniojusi vaiką“, – prisimena Gabrielė.

Tėvai pripažįsta, kad gydytojai ne visagaliai, tačiau juos piktina tai, kad pirmą kartą vaiką nuvežus į ligoninę net nebuvo bandyta išsiaiškinti, kas jam yra.
Šiuo metu advokatai ruošia medžiagą teismui. Jie įsitikinę, kad ši byla gali būti laimėta, tuo labiau, kad panašių atvejų jau buvo pasitaikę.

Dėkingi tautiečiams

Tėvai sako, kad jie neturėjo galimybės pažiūrėti į akis tai gydytojai, kuri išleido sergantį vaiką namo. “Buvome nuvažiavę į tą ligoninę, bet neleido su ja susitikti, net telefono nedavė. Sakė – saugumo sumetimais. Tai gal ir gerai, nes nežinau, ką galėtum padaryti iš įkarščio”, - sako Vaidas. Tačiau jam skaudu, kad iš ligoninės jie nesulaukė jokio skambučio nei su atsiprašymu, nei su užuojauta.
Tačiau jauna šeima yra maloniai nustebinta Anglijoje gyvenančių tautiečių palaikymo. “Yra toks internetinis puslapis “Supermama.lt.” Aš jau trejus metus bendrauju su vaikus auginančiomis mamomis ir jos labai daug padėjo, paskambino kun. Petrui, suorganizavo bažnyčioje mišias. Kai kurių net nesame matę, bet labai didelę paguodą jaučiame. Kai parašo, kad visi vienu metu uždega žvakutes... Dėkui visiems lietuviams, kurie palaiko“, – sako jauni tėvai.

Nelaimė suvienijo mamas

“Negaliu būti abejinga, nes esu mama. Nesu pažįstama ar draugė, tiesiog esu skausmui neabejingas žmogus, prašantis atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kas darosi sveikatos įstaigose ir kaip gydomi vaikai”, - jau kitą dieną po vaikelio mirties laiške redakcijai rašė Erika.

Tris vaikus, kurių jauniausiajai - ketveri metukai, auginanti artima Gabrielės draugė Judita Balkevičienė sakė, kad mamos sunerimusios ir šiuo metu visos bando pasirengti, kaip elgtis, ką sakyti ir ko reikalauti, kai su vaiku nuvyksta pas gydytoją.

„Iki Kevinuko mirties tokio susitelkimo nebuvo“, - sako Judita, kuri su Kevino mama susipažino bendraudamos interneto svetainėje „Supermama.lt“. Pati Judita prisijungė prie forumo „mamos užsienyje“ prieš penkerius metus.

„Mes, čia gyvenančios mamos, susipažinome internetu, paskui susitikdavome, ėmėme rengti susitikimus parkuose, susirinkdavome su vaikais, atsinešdavome maisto, kartais po 30 žmonių susirinkdavo“, – prisimena Judita.

Į praeitą šeštadienį Kevinuko atminimui aukotas mišias susirinko gausiai – bažnyčia buvo pilna. „Žvakutes uždegė, gėlių prinešė. Kai baigėsi mišios, kunigas gedulingą muziką uždėjo, visi verkė. Būna nelaimių, bet šita, atrodo, visus labai sukrėtė“, – sako su Gabriele artimai bendraujanti Judita.

Zita Čepaitė