Audrius Bareišis, Alfa.lt

Nusikaltėliai ekonominiu sunkmečiu klesti. Apie tai byloja statistika. Kad ir kokia „sausa“ ji būtų, bet 13,4 proc. išaugęs nusikaltimų skaičius verčia susirūpinti daugelį: policijos atstovus, draudimo įmones, eilinius nuo ilgapirščių nukenčiančius Lietuvos gyventojus.

Bylos tiriamos efektyviau

„Statistika liūdna ir nemaloni. 2008 m. vagysčių skaičius išaugo. Tiesa, policijos darbas tapo efektyvesnis, nes ištirta 600 bylų daugiau nei 2007-aisiais. Dar viena linksmesnė tendencija – didelės vertės svetimo turto vagysčių skaičiaus sumažėjimas. Tokia vagyste laikomas apiplėšimas, kai padaroma žala daugiau kaip 33 tūkst. Lt. Pernai tokių vagysčių užregistruota 377, t. y. 72 vagystėmis mažiau nei 2007 metais“, – kalbėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis.

Policijos darbas tapo efektyvesnis dėl vis labiau pilietiškėjančios visuomenės. Pasak kriminalinės policijos atstovo, gyventojai, pranešdami apie įtartinus asmenis, padeda užkirsti kelią nusikaltimui bei greičiau reaguoti į įvykius.

„Policijoje buvo įdiegta normalesnė įvykių registravimo sistema, kuri paskatino darbo efektyvumą. Skatiname žmones kilus bet kokiems įtarimams kreiptis į policijos pareigūnus. Tendencijos tokios, kad daugiausia vagysčių būna antrąjį pusmetį. Įsibėgėja atostogų sezonas, būna daug šventinių dienų. Žmonės atsipalaiduoja, išvykdami ilsėtis palieka namus be priežiūros. Reikėtų pranešti kaimynams apie tai, kad išvažiuojate, kad šie bent užmestų akį praeidami pro šalį, ar nebandyta įsibrauti į butą. Lietuvos žmonės mažai bendrauja, net ir gyvendami kaimynystėje“, – patarimus dalijo T. Ulpis.

Vagysčių braižas nesikeičia

Kriminalinės policijos atstovas tikino, kad vagiama viskas, kas pakliūva po ranka: „Nėra taip, kad vagystės būtų ypatingai pasikeitusios, įsilaužimo metodai bei labiausiai nusikaltėlius dominantys daiktai išliko tie patys. Dažnai pinigai ir brangenybės pavagiamos kartu su namuose laikomu seifu. Reikia suvokti, kad nepakanka pastatyti seifą viduryje kambario ir būti ramiam dėl savo pinigų. Vagims nesudėtinga tą metalinę dėžutę išsinešti, o atokiau nuo žmonių akių ir atidaryti.“

T. Ulpis nenorėjo sutikti su nuomone, kad pastarosiomis savaitėmis nusikaltimų padaugėjo dėl iš užsienio grįžtančių lietuvių.

„Mes, lietuviai, neišsiskiriame kriminaliniais nutikimais Europoje. Esame kaip ir visi, tik žiniasklaidoje nužudymai užsienyje labai išpučiami, ir kitų valstybių žmonės padaro tokių pat nusikaltimų. Sutinku, kad į Lietuvą grįžta asmenys, kurie turi nusikaltėliškos patirties. Kaip piliečių migracija, taip ir nusikaltėlių migracija vyksta nuolatos. Vieni neišsitenka Lietuvoje, todėl vyksta į užsienį, kiti atvirkščiai“, – teigė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas.

Žmonės draudžiasi turtą

„Turto draudimas tampa vis populiaresnis, tam įtaką padarė ekonomikos augimas. Bet tenka daryti išvadas, kad auga gyventojų sąmoningumas draudžiantis turtą, nes siekiama apsisaugoti nuo vagysčių. Didžiausia vidutinė žala patiriama per gaisrą, toliau rikiuojasi vagystės, stichinės nelaimės. Ypač dažnai nukenčia namai esantys pamiškėse, užmiestyje“, – kalbėjo „Ergo Lietuva“ Turto draudimo direktorius Tomas Nenartavičius.

Specialistas atkreipė dėmesį, kad 2008 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo įvykdyta daugiausia vagysčių. „Jau 2009-aisiais esame užregistravę keletą vagysčių. Nuo 2005 metų tokio pobūdžio nusikaltimų skaičius išaugo dvigubai. Vien pernai vagysčių skaičius išaugo 36,5 proc. Gyventojai perkasi seifus, atsiiminėja indėlius, tai signalas nusikaltėliams, kad vis daugiau turto kaupiama namuose. Jei namuose laikomos didelės sumos, tai vertėtų susirūpinti ir būsto apsauga“, – tikino T. Nenartavičius.