Lietuvos fenomenas: klientai atsiprašinėja, kad trukdo - Anglija.lt
 

Lietuvos fenomenas: klientai atsiprašinėja, kad trukdo 

Lie­tu­vos įmo­nės pra­ran­da apie 3 mlrd. li­tų pa­ja­mų vien dėl to, kad pra­stai ap­tar­nau­ja klien­tus, ro­do ty­ri­mo re­zul­ta­tai. Dėl šios prie­žas­ties apie 171 mln. li­tų lie­tu­viai nu­spren­džia iš­leis­ti už­sie­ny­je.

„Ge­rai dirb­ti di­des­nė al­ga ne­ga­li mo­ty­vuo­ti la­bai il­gai. Pir­miau­sia žmo­gus tu­ri dirb­ti mė­gia­mą dar­bą, ir darb­da­viai tu­ri bū­ti su­in­te­re­suo­ti at­rink­ti tuos žmo­nes, ku­rie tikrai no­rė­tų dirb­ti bū­tent ap­tar­na­vi­mo sri­ty­je. Darb­da­viai tu­ri keis­ti po­žiū­rį į sa­vo žmo­nes, rū­pin­tis sa­vo dar­buo­to­jais taip, kaip ti­ki­si, kad jie elg­sis su jo klien­tais“, – „pi­gaus“ per­so­na­lo ir dar­bo mo­ty­va­ci­jos san­ty­kį nu­sa­kė „Bi­tė Lie­tu­va“ Klien­tų ap­tar­na­vi­mo di­rek­to­rė Ai­da Ra­ziu­ly­tė.

„Kas ket­vir­tas penk­tas Lie­tu­vos gy­ven­to­jas su­si­du­ria su blo­gu ap­tar­na­vi­mu daž­niau nei du kar­tus per mė­ne­sį. 22 proc. ty­ri­me da­ly­va­vu­sių­jų tei­gia nie­ka­da ne­su­si­dū­rę su blo­gu ap­tar­na­vi­mu. Lie­tu­vos fe­no­me­nas yra tas, kad var­to­to­jų lū­kes­čiai ti­krai yra la­bai ma­ži. Bū­na, kad se­ny­vas žmo­gus pa­skam­bi­na ir il­gai at­sip­ra­ši­nė­ja, kad mus truk­do“, – sa­kė A.Ra­ziu­ly­tė.

Band­rą ty­ri­mą at­li­kę bei Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­nis iš­ana­li­za­vę bend­ro­vių „Bi­tė Lie­tu­va“ ir „Swed­bank“ at­sto­vai pri­sta­tė iš­va­das, ku­rio­se apž­vel­gia­ma, kiek blo­gas ap­tar­na­vi­mas kai­nuo­ja vers­lui ir vals­ty­bei bei kaip daž­nai lie­tu­viai su­si­du­ria su at­sai­niu ap­tar­na­vi­mu.

A.Ra­ziu­ly­tė sa­kė, kad įmo­nės Lie­tu­vo­je daž­nai ne­si­gi­li­na į klien­tų po­rei­kius, ne­vyk­do duo­tų pa­ža­dų.

Tuo tar­pu pa­tys Lie­tu­vos var­to­to­jai kaip blo­gą ap­tar­na­vi­mą iš­ski­ria ne­man­da­gų ap­tar­nau­jan­čio per­so­na­lo el­ge­sį. Jie taip pat skun­džia­si, kad ne­re­tai per­ša­ma ne­rei­ka­lin­ga pre­kė ir pa­slau­ga, ap­tar­nau­jan­tis per­so­na­las ne­pri­pa­žįs­ta sa­vo klai­dos, o sten­gia­si slėp­tis už tech­no­lo­gi­jų ar ko­le­gų. Su­si­du­ria­ma ir su ne­tiks­lio­mis sąs­kai­to­mis, grą­ži­na­mos pre­kės ne­priė­mi­mu. Klien­tų po­rei­kiai ne­re­tai ne­išk­lau­so­mi. Dar vie­nas skun­das - ne­re­tai pa­si­tai­ko, kad par­duo­tu­vės ka­so­se trūks­ta pi­ni­gų klien­to grą­žai ati­duo­ti.

„Swed­bank“ vy­res­nio­ji eko­no­mis­tė Vai­va Šeč­ku­tė pri­sta­tė duo­me­nis, ku­rie ro­do, kad 78 proc. Lie­tu­vos var­to­to­jų pa­ti­ria blo­gą ap­tar­na­vi­mą. 50,62 proc. jų nu­spren­džia at­si­sa­ky­ti pre­kės ar pa­slau­gos ar­ba ją įsi­gy­ja už­sie­ny­je. Da­lis pe­rei­na pas įmo­nės kon­ku­ren­tus. Per mė­ne­sį dėl pra­sto ap­tar­na­vi­mo žmo­gus vi­du­ti­niš­kai su­gaiš­ta apie 11 mi­nu­čių.

Dėl pra­sto ap­tar­na­vi­mo, pa­gal ty­ri­mą, Lie­tu­vos įmo­nės pra­ran­da apie 3 mlrd. li­tų pa­ja­mų, t.y. apie 1 proc. vi­sų Lie­tu­vos įmo­nių pa­ja­mų. Dėl šios prie­žas­ties apie 171 mln. li­tų lie­tu­viai nu­spren­džia iš­leis­ti ne Lie­tu­vo­je.

Dau­giau­sia pa­ja­mų dėl pra­sto ap­tar­na­vi­mo pra­ran­da mai­ti­ni­mo ir ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gų įmo­nės – 727 mln. li­tų, t.y. apie 40 proc. vi­sų sa­vo pa­ja­mų. Te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų kom­pa­ni­jos ne­ten­ka apie 250 mln. li­tų, ar­ba apie 9 proc. vi­sų sa­vo pa­ja­mų. Maž­me­ni­nės įmo­nės ne­ten­ka apie 411 mln. li­tų, t.y. apie 1,5 proc. sa­vo pa­ja­mų. Dėl blo­go ap­tar­na­vi­mo pa­ja­mų ne­ten­ka ir fi­nan­sų bei drau­di­mo įmo­nės, trans­por­to kom­pa­ni­jos ir dau­ge­lis ki­tų įmo­nių.

Lie­tu­vos įmo­nės pra­ran­da apie 3 mlrd. li­tų pa­ja­mų vien dėl to, kad pra­stai ap­tar­nau­ja klien­tus, ro­do ty­ri­mo re­zul­ta­tai. Dėl šios prie­žas­ties apie 171 mln. li­tų lie­tu­viai nu­spren­džia iš­leis­ti už­sie­ny­je.

„Ge­rai dirb­ti di­des­nė al­ga ne­ga­li mo­ty­vuo­ti la­bai il­gai. Pir­miau­sia žmo­gus tu­ri dirb­ti mė­gia­mą dar­bą, ir darb­da­viai tu­ri bū­ti su­in­te­re­suo­ti at­rink­ti tuos žmo­nes, ku­rie tikrai no­rė­tų dirb­ti bū­tent ap­tar­na­vi­mo sri­ty­je. Darb­da­viai tu­ri keis­ti po­žiū­rį į sa­vo žmo­nes, rū­pin­tis sa­vo dar­buo­to­jais taip, kaip ti­ki­si, kad jie elg­sis su jo klien­tais“, – „pi­gaus“ per­so­na­lo ir dar­bo mo­ty­va­ci­jos san­ty­kį nu­sa­kė „Bi­tė Lie­tu­va“ Klien­tų ap­tar­na­vi­mo di­rek­to­rė Ai­da Ra­ziu­ly­tė.

„Kas ket­vir­tas penk­tas Lie­tu­vos gy­ven­to­jas su­si­du­ria su blo­gu ap­tar­na­vi­mu daž­niau nei du kar­tus per mė­ne­sį. 22 proc. ty­ri­me da­ly­va­vu­sių­jų tei­gia nie­ka­da ne­su­si­dū­rę su blo­gu ap­tar­na­vi­mu. Lie­tu­vos fe­no­me­nas yra tas, kad var­to­to­jų lū­kes­čiai ti­krai yra la­bai ma­ži. Bū­na, kad se­ny­vas žmo­gus pa­skam­bi­na ir il­gai at­sip­ra­ši­nė­ja, kad mus truk­do“, – sa­kė A.Ra­ziu­ly­tė.

Band­rą ty­ri­mą at­li­kę bei Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­nis iš­ana­li­za­vę bend­ro­vių „Bi­tė Lie­tu­va“ ir „Swed­bank“ at­sto­vai pri­sta­tė iš­va­das, ku­rio­se apž­vel­gia­ma, kiek blo­gas ap­tar­na­vi­mas kai­nuo­ja vers­lui ir vals­ty­bei bei kaip daž­nai lie­tu­viai su­si­du­ria su at­sai­niu ap­tar­na­vi­mu.

A.Ra­ziu­ly­tė sa­kė, kad įmo­nės Lie­tu­vo­je daž­nai ne­si­gi­li­na į klien­tų po­rei­kius, ne­vyk­do duo­tų pa­ža­dų.

Tuo tar­pu pa­tys Lie­tu­vos var­to­to­jai kaip blo­gą ap­tar­na­vi­mą iš­ski­ria ne­man­da­gų ap­tar­nau­jan­čio per­so­na­lo el­ge­sį. Jie taip pat skun­džia­si, kad ne­re­tai per­ša­ma ne­rei­ka­lin­ga pre­kė ir pa­slau­ga, ap­tar­nau­jan­tis per­so­na­las ne­pri­pa­žįs­ta sa­vo klai­dos, o sten­gia­si slėp­tis už tech­no­lo­gi­jų ar ko­le­gų. Su­si­du­ria­ma ir su ne­tiks­lio­mis sąs­kai­to­mis, grą­ži­na­mos pre­kės ne­priė­mi­mu. Klien­tų po­rei­kiai ne­re­tai ne­išk­lau­so­mi. Dar vie­nas skun­das - ne­re­tai pa­si­tai­ko, kad par­duo­tu­vės ka­so­se trūks­ta pi­ni­gų klien­to grą­žai ati­duo­ti.

„Swed­bank“ vy­res­nio­ji eko­no­mis­tė Vai­va Šeč­ku­tė pri­sta­tė duo­me­nis, ku­rie ro­do, kad 78 proc. Lie­tu­vos var­to­to­jų pa­ti­ria blo­gą ap­tar­na­vi­mą. 50,62 proc. jų nu­spren­džia at­si­sa­ky­ti pre­kės ar pa­slau­gos ar­ba ją įsi­gy­ja už­sie­ny­je. Da­lis pe­rei­na pas įmo­nės kon­ku­ren­tus. Per mė­ne­sį dėl pra­sto ap­tar­na­vi­mo žmo­gus vi­du­ti­niš­kai su­gaiš­ta apie 11 mi­nu­čių.

Dėl pra­sto ap­tar­na­vi­mo, pa­gal ty­ri­mą, Lie­tu­vos įmo­nės pra­ran­da apie 3 mlrd. li­tų pa­ja­mų, t.y. apie 1 proc. vi­sų Lie­tu­vos įmo­nių pa­ja­mų. Dėl šios prie­žas­ties apie 171 mln. li­tų lie­tu­viai nu­spren­džia iš­leis­ti ne Lie­tu­vo­je.

Dau­giau­sia pa­ja­mų dėl pra­sto ap­tar­na­vi­mo pra­ran­da mai­ti­ni­mo ir ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gų įmo­nės – 727 mln. li­tų, t.y. apie 40 proc. vi­sų sa­vo pa­ja­mų. Te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų kom­pa­ni­jos ne­ten­ka apie 250 mln. li­tų, ar­ba apie 9 proc. vi­sų sa­vo pa­ja­mų. Maž­me­ni­nės įmo­nės ne­ten­ka apie 411 mln. li­tų, t.y. apie 1,5 proc. sa­vo pa­ja­mų. Dėl blo­go ap­tar­na­vi­mo pa­ja­mų ne­ten­ka ir fi­nan­sų bei drau­di­mo įmo­nės, trans­por­to kom­pa­ni­jos ir dau­ge­lis ki­tų įmo­nių.

 (Komentarų: 2)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: