Lietuvos bankams gerokai padidinus komisinius už atsiskaitymus grynaisiais, žmonės rado išeitį – ėmė eiti į kitas mokėjimo įstaigas ir kredito unijas.

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje tik 13 proc. pervedimų, arba maždaug kas aštuntas, pervedimas pateikiant grynuosius pinigus ar pavedimą popieriuje, buvo atliekamas banko skyriuje.

Absoliučią daugumą – 87 proc. – tokių operacijų vartotojai atliko mokėjimo įstaigose: pašte, mokėjimo terminaluose, prekybos vietose bei kredito unijose.

„Didėjant konkurencijai mokėjimo paslaugų rinkoje ir kai kuriems komerciniams bankams didinant grynųjų pinigų paslaugų įkainius, šioje rinkoje įvyko lūžis – per pastaruosius porą metų konkurentai iš komercinių bankų perėmė didžiąją dalį klientų, kurie atlikdavo pervedimus bankų skyriuose, įskaitant mokėjimus grynaisiais pinigais“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Dar prieš dvejus metus bankuose klientai atlikdavo 60 proc. tokių operacijų, konkurentams tekdavo apie 40 proc. operacijų. Iš viso šiemet antrąjį ketvirtį atlikta 14,2 mln. tokių pervedimų, iš jų 12,3 mln. – mokėjimo įstaigose ir kredito unijose, 1,9 mln. – bankuose.

Nori atstumti einančius su grynaisiais

Bankų įkainius trečiadienį nagrinėjo ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Jo pirmininkas Bronius Bradauskas pradėdamas posėdį sakė, kad gauna nusiskundimų iš piliečių, ypač pensinio amžiaus, jog bankų įkainiai už mokėjimus grynaisiais yra apiplėšimas vidury baltos dienos.

„Pasikalbėjau su bankų skyrių atstovais, nenoriu jų čia įvardyti, kurie sako, kad tuo siekiama sumažinti klientų srautus į skyrius ir būtų galima atleisti darbuotojus, o kartu padidinti pelną“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.

Jis taip pat svarstė, ar tai nekvepia susitarimais, nes dauguma bankų įkainius padidino vienu metu. Nuspręsta kreiptis į Konkurencijos tarybą ir išsiaiškinti, ar tarp bankų nėra kartelinio susitarimo.

Tuo metu M. Jurgilas pripažino, kad šie komisiniai išties yra brangūs.

„Bankai nenorėtų, kad žmonės ateitų su grynaisiais pinigais. Tai nėra būdas pasipelnyti, tai yra būdas atsikratyti (klientais)“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys.

Kartu jis atkreipia dėmesį, kad tik Lietuvoje pervedant pinigus internetu imamas komisinis ir iš mokėtojo, ir iš gavėjo.

„Atlikti mokėjimą (internetu) Lietuvoje kainuoja iki trijų litų, nes moka ir mokėtojas, ir gavėjas. To nėra nei Latvijoje, nei Estijoje“, – tvirtino M. Jurgilas, pridūręs, kad atsiskaitymai kortelėmis Lietuvoje taip pat yra nenuosekliai brangūs.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas tvirtino, kad Lietuvos su kaimynais lyginti negalima, nes Latvijoje ir Estijoje taikoma kitokia kainodara – sumokamas fiksuotas abonementinis mokestis, suteikiantis galimybę atlikti kelis mokėjimus.

„Tiems, kurie retai naudojasi bankinėmis paslaugomis, mokėjimas už kiekvieną operaciją yra naudingesnis, žinoma, tiems, kurie dažniau naudojasi, tai nėra labai patrauklu“, – pripažino jis.

S. Kropas tvirtino, kad bankai elgiasi socialiniai atsakingai – moko senjorus naudotis internetu ir suteikia tam tikrą kiekį nemokamų pervedimų.

„Žinoma, 8 Lt mokestis (už mokėjimą banke grynaisiais už komunalines paslaugas) atrodo šokiruojančiai, tačiau tuo tarsi norima pasakyti, kad nereikia mokėti už tai, už ką galima nemokėti“, – kalbėjo jis.

„Aš jau senjoras, bet niekur negavau nuolaidos“, – replikavo B. Bradauskas.

Nori, kad pereitų prie interneto

Spalio pradžioje Lietuvoje viešėjęs „Swedbank“ banko prezidentas Michealas Wolfas, paklaustas, ar ateityje planuojama dar didinti įkainius už operacijas grynaisiais pinigais, tvirtino, jog bankui svarbu išlikti pelningam.

„Mums labai svarbu būti pelningiems, nes kai turi pelną, gali atlaikyti stresus. Turbūt svarbiausias dalykas yra tai, kad mes turime būti tokie pelningi, kad nebūtume našta mokesčių mokėtojams tose rinkose, kur dirbame“, – susitikime su Lietuvos žurnalistais sakė jis.

Taip pat norima, kad žmonės mažiau naudotųsi grynaisiais pinigais.

„Mes norime padėti pakeisti žmonių elgesį. Mes norime žingsnis po žingsnio pratinti visuomenę prie mažesnio grynųjų pinigų naudojimo. Kainos yra vienas iš būdų keičiant elgesį. Žinome, kad yra labai daug žmonių, ypač vyresnių. Todėl vyresni mūsų darbuotojai moko vyresnius klientus naudotis internetu. Pavyzdžiui, Švedijoje vyresnių žmonių karta naudojasi internetu, nes jie turėjo laiko išmokti juo naudoti“, – kalbėjo M. Wolfas.

„Swedbank“ įkainius grynaisiais pinigais padidino nuo liepos, o SEB bankas planuoja tai padaryti nuo gruodžio.