Zita Čepaitė

Vis garsiau prabylama, kad Jungtinės Karalystės kapanojimasis iš ekonominio nuosmukio bus sunkesnis nei anksčiau skaičiuota ir manyta. Britų vyriausybė paskelbė, kad dėl ūkio nuosmukio ir mažėjančios darbo pasiūlos iš šalies gali tekti išvykti apie 1 mln. imigrantų, tarp jų – ir lietuviams. Tačiau panašu, kad tautiečiai į Lietuvą neskuba, nes ir tėvynėje prognozės nekokios.

Ne tik neaiškios perspektyvos, bet ir gerokai kritusi svaro vertė (šiuo metu 1 svaras vertas šiek tiek daugiau nei 4 litų) atbaido nuo sumanymo čia užvargtas santaupas gabenti į Lietuvą ir paversti į litus, kurių likimas taip pat neaiškus. Žmonės yra pasimetę ir laukia, kada situacija truputį stabilizuosis ir taps įmanoma planuoti ateitį. Atrodo, bet kokia informacija apie įsidarbinimo galimybes šiuo metu galėtų būti gaudyte gaudoma, tačiau Lietuvos darbo biržos Londone prieš porą savaičių suorganizuotas renginys „Sugrįžk“ patyrė nesėkmę.

Lietuvos darbo birža ir EURES (Europos darbo mobilumo) tarnyba pradėjo vykdyti projektą, kurio metu buvo planuota teikti išsamią informaciją ir konsultacijas tėvynainiams, šiuo metu gyvenantiems ir dirbantiems Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje. Projekto sumanytojai numatė surengti  keturias informacines akcijas, kurių metu Lietuvos EURES patarėjai lankysis Jungtinėje Karalystėje bei Airijoje ir teiks konsultacijas apie situaciją Lietuvos darbo rinkoje, augančią ekonomiką, gerėjančias socialinės apsaugos sąlygas, kultūrinį gyvenimą, vaikų ir jaunimo ugdymo programas, padedančias prisitaikyti iš užsienio grįžusiems vaikams prie mokymo ir studijų programų ir kt.

Spalio 20-29 dienomis Lietuvos darbo biržos atstovai lankėsi Londone, praėjusią savaitę šis projektas buvo vykdomas Birmingeme, susitikimai numatyti ir po Naujųjų metų. Tai bent kelių valstybės institucijų vykdomo projekto „Teigiamo Lietuvos ir Lietuvos ekonominių migrantų įvaizdžio formavimas siekiant skatinti grįžimą“ dalis.

Sumanymas betikslis

EURES projektų koordinatorė Rima Popovaitė, Londone keletą dienų konsultavusi tautiečius, sakė, kad šis sumanymas didelio čia gyvenančių lietuvių susidomėjimo nesulaukė. „Ekonominė situacija negerėja, labai patraukti, kad grįžtų, neturime galimybių, ir nors Lietuvoje didelio nedarbo augimo šiuo metu nėra, tendencijos tokios, kad darbų pasiūla mažėja... Išeiviai patys mato, kas vyksta“, – sakė R.Popovaitė.

EURES projektų koordinatorė į šį projektą žiūri kaip į naudingą patirtį, nes iki šiol nieko panašaus neteko daryti. „Teko girdėti, kad sumanymas betikslis, gavome tokių atsiliepimų, laiškų, kad šiuo metu tokio dalyko daryti tikrai nevertėjo, bet niekas negalėjo numatyti, kad tokia situacija susiklostys, o atšaukti negalima - mus saisto įsipareigojimai ES struktūriniams fondams, nes projektas finansuojamas iš europinių lėšų“, – kalbėjo EURES atstovė.

Niekas nieko nežinojo

Galima sutikti, kad prieš metus aktualus atrodęs sumanymas, pasikeitus aplinkybėms, galėjo netekti prasmės. Tačiau panašu, kad projekto rengėjai net nebandė pasistengti, kad apie šį projektą būtų informuoti tie, kam jis skirtas. „Informacija buvo paskelbta internetinėje Darbo biržos svetainėje, dalijome lankstinukus, buvo pakabinti plakatai, buvo įdėtas skelbimas į kažkokį vieną lietuvišką laikraštį“, – vardijo R.Popovaitė.

Tačiau man, kad ir kaip stengiausi, nepavyko rasti nė vieno lietuvio, kurį kokiu nors būdu būtų pasiekusi informacija apie Darbo biržos Londone surengtas konsultacijas, o plakatas su konsultacijų tvarkaraščiu buvo pastebėtas tik vienoje vietoje – prie Lietuvos ambasados Londone durų. O ir pačios konsultacijos buvo surengtos ne itin patogiu laiku – darbo dienomis nuo 14 iki 19 val. R.Popovaitė sakė po šių susitikimų supratusi, kad reikėtų orientuotis į tas vietoves, kur daugiau gyvena lietuviai. „Neturėjome jokios informacijos, nežinojome apie čia egzistuojančias organizacijas, bet dabar ryšiai užmegzti“, – kalbėjo EURES projektų koordinatorė.

Darbai žmonėms rūpi

JK lietuvių sąjungos pirmininkė Živilė Ilgūnaitė sakė, kad ji apie šį projektą nebuvo gavusi jokios informacijos. „Jeigu kas iš Lietuvos į mus kreipiasi, visada savo turimais kanalais paskleidžiame informaciją arba padedame susisiekti su reikalingais asmenimis. Tas Darbo biržos projektas, mano galva, iki galo neparuoštas, o pasistengus jį buvo galima ir šiek tiek pakreipti, kad labiau atitiktų šiandienos situaciją.“

Ž.Ilgūnaitės nuomone, daug kas dabar gyvena sumaištyje ir svarsto įvairias galimybes, tad žinios apie tai, kas ir kaip klostosi Lietuvoje, proga gauti atsakymus į jiems rūpimus klausimus tikrai vertinga. „Pavyzdžiui, dabar mums rašo ar skambina iš Airijos, kur statybų darbai sustojo, klausia, kokios būtų galimybės čia įsidarbinti, viskas, kas su darbais susiję, žmonėms labai rūpi“, – įsitikinusi JK lietuvių sąjungos pirmininkė Ž.Ilgūnaitė.

Nedarbas – pirmos svarbos problema

JK augantis nedarbas yra tapęs viena iš dažniausiai aptariamų problemų. Darbų skaičius pramonės srityje nukrito iki 2,86 mln. ir tai žemiausias rodiklis nuo 1978 metų, kuomet įrašai pradėti fiksuoti.

Finansinės institucijos ING (angl. Financial Institution of Dutch) ekonomistas Jamesas Knightley sakė: “Panašu, kad mes sulauksime dar daugiau blogų naujienų apie situaciją darbo rinkoje”. Jo teigimu, bedarbių skaičius 2010 metais perkops 2,5 mln. ribą.

Šiuo metu šalyje darbo neturi 1,07 mln. vyrų ir 750 tūkst. moterų. Ypatingai nedarbas išaugo 18-24 metų žmonių grupėje.