Krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui vis nepavyksta įvykdyti pažado, kad Lietuva daugiau nebesiųs į Iraką kovinio būrio.

Apie tai pernai ne kartą kalbėjęs ministras trečiadienį Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) narius supažindino su jau priimtu sprendimu pratęsti misiją Irake.

Gegužę pasibaigus būrio LITCON-10 tarnybos laikui, juos pakeis LITCON-11. Šis sprendimas motyvuojamas mūsų strateginių partnerių amerikiečių prašymu likti Irake.

Nutarimą siųsti naują kovinį būrį į kariaujančią šalį priėmė prezidentas Valdas Adamkus, pasitaręs su krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrais. Šiuo atveju Seimo sprendimo nereikia.

Žadėjo daugiau nesiųsti

Pernai birželį Seimas priėmė nutarimą dėl karių siuntimo į taikos palaikymo misijas. Jame iki 2010 metų gruodžio 31 d. nustatytas maksimalus karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų, siunčiamų dalyvauti įvairiose tarptautinėse operacijose, bendras maksimalus karių skaičius – iki 420 karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų.

Prieš priimant šį nutarimą krašto apsaugos ministras viešai užsiminė apie Lietuvos planus mažinti karių skaičių Irake. Ministras dar 2007 metų pradžioje tvirtino, jog britams paskelbus apie karių mažinimą, Lietuva taip pat seks partnerių pėdomis. „Pagerėjus situacijai Basros regione, mes manome, kad Irako saugumo pajėgoms atėjo laikas prisiimti didesnę atsakomybę, – vasarį kalbėjo ministras. – Kadangi mažinsime karių skaičių, dalį jų ketiname nukreipti į kitus kraštus – galbūt Kosovą, Afganistaną“.

Nepaisant to, iš tarnybos grįžus LITCON-9, vietoj jo į Iraką iškeliavo LITCON-10. Apie šio būrio išsiuntimą parlamentarams iš anksto pranešta nebuvo.

Kilus politikų nepasitenkinimui pernai gruodį J. Olekas, susitikęs su partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcija Seime, teigė, jog daugiau naujo būrio į šią misiją nebesiųsime.

„Mes dabar pasiuntėm kovinį būrį vienai rotacijai. Ir kitos rotacijos gegužės mėnesį po mūsų karių sugrįžimo nebebus. Liktų mūsų tada 9 karininkai, kurie yra mokymo štabuose. Štai kokia yra mano pozicija“, – posėdyje kalbėjo ministras.

Orientyras – rinkimai JAV

Manoma, kad Lietuvos kariai Irake liks iki šių metų rudens, kol JAV įvyks prezidento rinkimai.

„Po prezidento rinkimų JAV padėtis gali keistis“, – trečiadienį Alfa.lt sakė Seimo URK pirmininkas Justinas Karosas.

Anot jo, nors pats klausimas – gana kontraversiškas, tačiau vien dėl politinių motyvų reikėtų atsižvelgti į partnerių prašymą.

URK vicepirmininkas Audronius Ažubalis tvirtino, kad Lietuva privalo vykdyti įsipareigojimus partneriams. „Jeigu apeliuojame į sąjungininkų solidarumą energetinio saugumo, santykių su Rusija klausimais, turime būti solidarūs ir šiuo klausimu (dalyvavimo Irako operacijoje – Alfa.lt), – pabrėžė A. Ažubalis. – Politika negali būti vykdoma uogų išėmimo iš torto principu: darome tik tai, kas mums patinka, o ko nenorime – nedarome.“

Parlamentaras taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva nevykdo įsipareigojimo 2 proc. bendrojo vidaus produkto skirti šalies gynybai. „Jeigu dar atsitrauksime iš Irako, tai sudarys Lietuvos, kaip nepatikimo valstybės, įvaizdį“, – svarstė jis.

Anot kito URK nario Vaclavo Stankevičiaus, reikėtų surengti platesnę diskusiją dėl Lietuvos karių siuntimo į Iraką. „Gerbiu prezidento apsisprendimą. Prezidentas turi teisę priimti tokį sprendimą, – tvirtino Seimo narys. – Mums informacija suteikta. Tačiau šis klausimas pakankamai sudėtingas ir aktualus visai visuomenei, todėl, manyčiau, reikėtų informuoti apie šį sprendimą ne tik Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų narius, bet reikėtų padirbėti atskirose komitetuose, frakcijose, ieškoti kuo platesnio sutarimo.“

Kita vertus, V. Stankevičius samprotavo, kad „Lietuvai būtų labai naudinga koncentruoti savo pajėgumus“. „Turiu galvoje Afganistaną, Goro provinciją. Balkanus. Išbarstyti visur, nemanau, kad yra labai racionalu. Bet yra požiūris ir mūsų strateginių partnerių – JAV. Jiems, matyt, svarbūs ne tiek mūsų kariniai, fiziniai pajėgumai, kiek politiškai svarbus mūsų dalyvavimas.“

Tarnauja su amerikiečiais

Šiuo metu tarptautinę taikos misiją Irake atlieka maždaug 40 motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono karių, jam vadovauja vyresnysis leitenantas Gediminas Ališauskas.

Irake lietuviai kartu su amerikiečiais tarnauja JAV pėstininkų divizijos atsakomybės zonoje Al Kuto rajone, į pietryčius nuo Bagdado.

Iš misijos Irake rugpjūčio pradžioje grįžus LITCON-9 būriui, Lietuvos karinis dalyvavimas ten buvo tapęs veikiau simboliniu – Irake liko tarnauti devyni lietuviai karininkai, iš jų keturi - NATO vadovaujamoje mokymo misijoje, likusieji - įvairiuose misijos „Irako laisvė” štabuose.

Metų pradžioje Didžiajai Britanijai paskelbus apie savo pajėgų, kurių sudėtyje tarnavo ir lietuviai, Pietų Irake mažinimą, o Danijai – apie savo kontingento, kuriame tarnavo ir Lietuvos kariai, visišką išvedimą iki vasaros pabaigos, Lietuva kurį laiką nebesiuntė pamainos LITCON-9 būriui.

Tačiau vėliau, po Lietuvos užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrų susitikimų su aukštais JAV gynybos ir užsienio reikalų pareigūnais patvirtinta, kad Lietuva tęs dalyvavimą tarptautinėje operacijoje Irake ir siųs ten kovinį būrį.

Iš viso misijoje Irake dalyvauja 26 valstybės. Lietuva prie jos prisidėjo 2003 metais.

Jūratė Skėrytė, Alfa.lt