Lietuvos verslą suviliojo tolimas Kazachstanas   - Anglija.lt
 

Lietuvos verslą suviliojo tolimas Kazachstanas   

Kazachstanas - didelių galimybių šalis tiems, kurie nemurmėdami prisitaiko prie rytietiškos kultūros. Lietuviai ne tik užsiima vakarietiškų prekių importu į šią dar menkai pažįstamą investicijoms patrauklią šalį, bet ir sėkmingai investuoja į jos apdirbamąją gamybą.

Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvos eksportas į Kazachstaną, palyginti su 2010 metais, išaugo 35,4 proc. ir pasiekė 1 mlrd. 102 mln. litų. Tai didžiausias rodiklis per visus nepriklausomybės metus.

Daugiausia į Kazachstaną iš Lietuvos keliavo chemijos pramonės, tekstilės ir žemės ūkio produktai, mašinos, mechaniniai ir elektros įrenginiai. Kazachstano prekių į Lietuvą įvežta gerokai kukliau - už 203,8 mln. litų.

Gana aktyviai į Kazachstaną judėjo ir lietuvių kapitalas. Šioje šalyje Lietuvos verslas daugiausia investavo į apdirbamąją gamybą - 1,76 mln. litų, t. y. 18,1 proc. daugiau negu 2010 metais. Iš viso pernai Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos Kazachstane siekė 3,15 mln. litų. Kazachų apsukos Lietuvoje gerokai didesnės - jų tiesioginės investicijos mūsų krašte pernai siekė 34,9 mln. litų ir per metus jos padidėjo beveik tris kartus.

Rinka patirčiai ir technologijoms

Kazachstano rinka lietuviams verslininkams patraukli dėl keleto priežasčių. Ši valstybė yra viena sparčiausiai besivystančių Vidurio Azijoje, ji pasižymi gana stabilia politine padėtimi ir liberalia ekonomikos sistema. Tad Lietuvos verslininkai, nebeišsitenkantys nedidelėje vietos rinkoje ir išvarginti Europos krizės, daugiau kaip prieš dešimtmetį patraukė į Kazachstaną - milžiniško ekonominio potencialo valstybę, plotu prilygstančią Vakarų Europai ir turinčią beveik 16 mln. vartotojų.

Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Kazachstano Respublika verslo tarybos vykdomasis direktorius Raimondas Martinavičius aiškina, kad Kazachstanas yra turtingas naudingųjų iškasenų, tačiau kazachams trūksta lengvosios pramonės, žemės ūkio, maisto pramonės technologijų ir žinių.

Jis skaičiuoja, kad dabar Kazachstane sėkmingai dirba apie 50 lietuvių verslininkų. Svarbiausia jų veiklos sritis šioje valstybėje - logistika, maisto produktų gamyba, architektūra, dizainas, informacinės technologijos, prekyba. Produkciją į šią šalį eksportuoja "Pieno žvaigždės" ir "Rokiškio sūris", lietuviai planuoja Kazachstane statyti gamyklų.

Sėkmingai Kazachstane darbuojasi lietuvių architektai. Jie dalyvauja konkursuose, juos laimi, projektuoja pastatus ir vykdo jų statybų techninę priežiūrą, antai pagal jų projektus Kazachstane statomi gyvenamieji namai ir kt.

Gamina ir prekiauja

Vienas sėkmingiausių Lietuvos verslininkų Eligijus Survila Kazachstane dirba jau šešiolika metų. Anot jo, didesnė jo verslo dalis sukasi būtent ten. E.Survilai priklausanti Kauno „Eligitos grupė“ Kazachstane valdo penkias įmones, prekiaujančios maisto produktais, žaliavomis ir priedais, įrenginiais bei technologijomis. Grupė Kazachstane turi gaiviųjų gėrimų ir mėsos produktų gamyklas.

Lietuviškas prekes kazachai vertina už gerą jų kokybę, tačiau, pasak E.Survilos, jos yra brangesnės nei vietoje pagamintos, nes į kainą tenka įskaičiuoti muito mokesčius ir transportavimo išlaidas.

Rytai - subtilus dalykas

Kazachstane, kaip ir bet kurioje kitoje Vidurinės Azijos šalyje, bendravimo ir verslo kultūra gerokai skiriasi nuo vakarietiškosios. Tad, patyrusių verslininkų teigimu, nežinant tam tikrų niuansų galima smarkiai nusivilti. Sėkmingai Kazachstane dirbantys verslininkai gerbia vietos tradicijas. „Į svetimą vienuolyną su savais nuostatais niekas neina“, - rusiška patarle etiketo niuansus LŽ paaiškino Lietuvos garbės konsulas Kazachstane Audrius Jozėnas. Jo nuomone, siekiantieji plėtoti verslą Kazachstane pirmiausia turi nusiteikti, kad šioje šalyje teks įsikurti ilgesniam laikui. „Iš Lietuvos valdyti verslą Kazachstane, kaip mano kai kurie lietuviai, yra neįmanoma, - pasakojo jis. - Čia daug kalbama, daug kas sprendžiama neoficialioje aplinkoje prie gausaus vaišių stalo. Kita vertus, su verslo partneriais ar darbuotojais reikia ne tik bendrauti, bet ir procesą kontroliuoti būnant vietoje.“

„Rytai - subtilus dalykas“, - populiarų posakį priminė konsulas. Vienas vakariečiams netikėtų niuansų, anot jo, pavyzdžiui, tai, kad Kazachstane, kaip ir bet kurioje kitoje Rytų šalyje, neegzistuoja žodis „ne“. Lietuviai kartais tam būna nepasirengę. „Kazachai „ne“ nesako - tai tiesiog laikoma blogu tonu. Daug mūsiškių dėl to apsigauna. Dažnai į parodas ir verslo misijas atvykę vakariečiai, taip pat ir lietuviai, po pirmųjų susitikimų trykšta džiaugsmu: kaip esą kazachai susidomėję jų prekėmis ar parduodamomis technologijomis, ir jie jau mintyse planuoja pasirašyti kontraktus bei pradėti verslą. Tenka jų įkarštį atšaldyti. Aiškinu jiems: nusiraminkite, daugelį interesantų matote pirmą ir paskutinį kartą. Tiesiog čia tokia šalis, kur žmonės negali pasakyti, kad tu jiems neįdomus ar jie nesirengia bendradarbiauti“, - pasakojo jau beveik 18 metų Kazachstane gyvenantis A.Jozėnas.

Garbės konsulas mano, kad Lietuvos verslininkams vis dėlto verta eiti į Kazachstaną. Jis ir pats šioje šalyje rado laimę. Būdamas 27 metų A.Jozėnas atvyko į Kazachstaną, kaip pats prisipažįsta, laimės ieškoti ir užsikabino. „Pradėjau verslą, įsisukau, pamilau šią šalį ir gyvenu čia jau antrą dešimtmetį. Man patinka Kazachstanas. Jo žmonės - nuoširdūs, atviri, draugiški. Čia nuostabi gamta, kalnai, ežerai ir stepės. Be to, tai kraštas, kur galima dirbti ir užsidirbti pinigų. Tai taip pat svarbu. Man Kazachstanas tapo antra tėvyne“, - neslėpė emocijų pašnekovas.

Kazachstane A.Jozėnas vertėsi didmenine vaistų prekyba, turėjo keletą vaistinių, vienu metu net leido laikraščius, tačiau prieš kelerius metus savo pagrindinį verslą sėkmingai pardavė ir dabar gyvena savo malonumui, keliauja ir konsultuoja kitus verslininkus, taip pat ir lietuvius, ketinančius įeiti į Kazachstano rinką.

Lietuvio tautybė - kokybės ženklas

“Ši šalis turtinga ne tik iškasenų, bet ir pinigų, galima ją lyginti su Jungtiniais Arabų Emyratais. Kazachstane įprasta gerbti prezidentą ir valdžią. Stabili politinė ir ekonominė krašto padėtis verslui tik į naudą. Iš savo asmeninės patirties ir draugų liudijimų galiu teigti, kad tai saugi investicijoms šalis“, - konstatavo A.Jozėnas.

Konsulo nuomone, Kazachstane, palyginti su kitomis Azijos šalimis, gana liberalūs verslą reguliuojantys įstatymai. „Pavyzdžiui, Tailande, norint įregistruoti įmonę, reikia susirasti vietos partnerių, kurie kartu valdytų 51 proc. bendrovės akcijų. Tuo metu Kazachstane daug lietuvių valdo 100 proc. šioje šalyje registruotų bendrovių akcijų. Įregistruoti įmonę čia galima per vieną dvi savaites, ir tai brangiai nekainuoja“, - sakė A.Jozėnas.

Konsulas įvardijo dar vieną privalumą - Kazachstane lietuviai turi gerą vardą. Lietuvio tautybė čia - savotiškas kokybės ženklas. „Aš ne vienus metus dalyvauju pasaulio lietuvių bendruomenių suvažiavimuose, kalbuosi su kolegomis ir, pavyzdžiui, Vokietijoje ar kitur jie atvirai prisipažįsta, kad kartais prisistatyti lietuviu yra nemalonu, nes straipsniais apie mūsų tautiečių nusikaltimus mirga tenykščiai laikraščiai. Kazachstane tokių dalykų nėra. Čia dirbantys lietuviai turi gerą vardą“, - tvirtino A.Jozėnas.

Konsulas negalėjo pasakyti, kiek lietuvių verslininkų sukasi Kazachstane, jo nuomone, tokios statistikos, ko gero, nesuteiktų nei jokia valdiška, nei viešoji įstaiga. „Dirba šimtai, bet kiek jų yra tiksliai, nežinoma, nes ne visada lietuviai afišuojasi, be to, kartais kompanijos registruojamos taip, kad formaliai lietuvių lyg ir nematyti, nors iš tikrųjų jie jas valdo“, - sakė jis.

Apie „naujųjų“ lietuvių skaičių Kazachstane, pasak jo, galima pasakyti nebent tai, kad prieš 15-20 metų čia dirbo penki vienas kitą asmeniškai pažįstantys lietuviai verslininkai, o dabar jų dešimtys. Naujosios bangos tautiečiai daugiausia gyvena didžiausiuose šalies miestuose Astanoje ir Almatoje. „Beje, ir Kazachstane gyvenantys lietuviai yra šiek tiek kitokie negu lietuviai Lietuvoje, pavyzdžiui, jie stengiasi vieni kitiems padėti“, - šypsojosi konsulas.

Įvairių šaltinių duomenimis, visame Kazachstane gyvena apie 7-8 tūkst. lietuvių, skaičiuojant ir tremtinių palikuonis, kurie jau nebekalba lietuviškai.

Parengta pagal www.alfa.lt informaciją

Kazachstanas - didelių galimybių šalis tiems, kurie nemurmėdami prisitaiko prie rytietiškos kultūros. Lietuviai ne tik užsiima vakarietiškų prekių importu į šią dar menkai pažįstamą investicijoms patrauklią šalį, bet ir sėkmingai investuoja į jos apdirbamąją gamybą.

Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvos eksportas į Kazachstaną, palyginti su 2010 metais, išaugo 35,4 proc. ir pasiekė 1 mlrd. 102 mln. litų. Tai didžiausias rodiklis per visus nepriklausomybės metus.

Daugiausia į Kazachstaną iš Lietuvos keliavo chemijos pramonės, tekstilės ir žemės ūkio produktai, mašinos, mechaniniai ir elektros įrenginiai. Kazachstano prekių į Lietuvą įvežta gerokai kukliau - už 203,8 mln. litų.

Gana aktyviai į Kazachstaną judėjo ir lietuvių kapitalas. Šioje šalyje Lietuvos verslas daugiausia investavo į apdirbamąją gamybą - 1,76 mln. litų, t. y. 18,1 proc. daugiau negu 2010 metais. Iš viso pernai Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos Kazachstane siekė 3,15 mln. litų. Kazachų apsukos Lietuvoje gerokai didesnės - jų tiesioginės investicijos mūsų krašte pernai siekė 34,9 mln. litų ir per metus jos padidėjo beveik tris kartus.

Rinka patirčiai ir technologijoms

Kazachstano rinka lietuviams verslininkams patraukli dėl keleto priežasčių. Ši valstybė yra viena sparčiausiai besivystančių Vidurio Azijoje, ji pasižymi gana stabilia politine padėtimi ir liberalia ekonomikos sistema. Tad Lietuvos verslininkai, nebeišsitenkantys nedidelėje vietos rinkoje ir išvarginti Europos krizės, daugiau kaip prieš dešimtmetį patraukė į Kazachstaną - milžiniško ekonominio potencialo valstybę, plotu prilygstančią Vakarų Europai ir turinčią beveik 16 mln. vartotojų.

Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Kazachstano Respublika verslo tarybos vykdomasis direktorius Raimondas Martinavičius aiškina, kad Kazachstanas yra turtingas naudingųjų iškasenų, tačiau kazachams trūksta lengvosios pramonės, žemės ūkio, maisto pramonės technologijų ir žinių.

Jis skaičiuoja, kad dabar Kazachstane sėkmingai dirba apie 50 lietuvių verslininkų. Svarbiausia jų veiklos sritis šioje valstybėje - logistika, maisto produktų gamyba, architektūra, dizainas, informacinės technologijos, prekyba. Produkciją į šią šalį eksportuoja "Pieno žvaigždės" ir "Rokiškio sūris", lietuviai planuoja Kazachstane statyti gamyklų.

Sėkmingai Kazachstane darbuojasi lietuvių architektai. Jie dalyvauja konkursuose, juos laimi, projektuoja pastatus ir vykdo jų statybų techninę priežiūrą, antai pagal jų projektus Kazachstane statomi gyvenamieji namai ir kt.

Gamina ir prekiauja

Vienas sėkmingiausių Lietuvos verslininkų Eligijus Survila Kazachstane dirba jau šešiolika metų. Anot jo, didesnė jo verslo dalis sukasi būtent ten. E.Survilai priklausanti Kauno „Eligitos grupė“ Kazachstane valdo penkias įmones, prekiaujančios maisto produktais, žaliavomis ir priedais, įrenginiais bei technologijomis. Grupė Kazachstane turi gaiviųjų gėrimų ir mėsos produktų gamyklas.

Lietuviškas prekes kazachai vertina už gerą jų kokybę, tačiau, pasak E.Survilos, jos yra brangesnės nei vietoje pagamintos, nes į kainą tenka įskaičiuoti muito mokesčius ir transportavimo išlaidas.

Rytai - subtilus dalykas

Kazachstane, kaip ir bet kurioje kitoje Vidurinės Azijos šalyje, bendravimo ir verslo kultūra gerokai skiriasi nuo vakarietiškosios. Tad, patyrusių verslininkų teigimu, nežinant tam tikrų niuansų galima smarkiai nusivilti. Sėkmingai Kazachstane dirbantys verslininkai gerbia vietos tradicijas. „Į svetimą vienuolyną su savais nuostatais niekas neina“, - rusiška patarle etiketo niuansus LŽ paaiškino Lietuvos garbės konsulas Kazachstane Audrius Jozėnas. Jo nuomone, siekiantieji plėtoti verslą Kazachstane pirmiausia turi nusiteikti, kad šioje šalyje teks įsikurti ilgesniam laikui. „Iš Lietuvos valdyti verslą Kazachstane, kaip mano kai kurie lietuviai, yra neįmanoma, - pasakojo jis. - Čia daug kalbama, daug kas sprendžiama neoficialioje aplinkoje prie gausaus vaišių stalo. Kita vertus, su verslo partneriais ar darbuotojais reikia ne tik bendrauti, bet ir procesą kontroliuoti būnant vietoje.“

„Rytai - subtilus dalykas“, - populiarų posakį priminė konsulas. Vienas vakariečiams netikėtų niuansų, anot jo, pavyzdžiui, tai, kad Kazachstane, kaip ir bet kurioje kitoje Rytų šalyje, neegzistuoja žodis „ne“. Lietuviai kartais tam būna nepasirengę. „Kazachai „ne“ nesako - tai tiesiog laikoma blogu tonu. Daug mūsiškių dėl to apsigauna. Dažnai į parodas ir verslo misijas atvykę vakariečiai, taip pat ir lietuviai, po pirmųjų susitikimų trykšta džiaugsmu: kaip esą kazachai susidomėję jų prekėmis ar parduodamomis technologijomis, ir jie jau mintyse planuoja pasirašyti kontraktus bei pradėti verslą. Tenka jų įkarštį atšaldyti. Aiškinu jiems: nusiraminkite, daugelį interesantų matote pirmą ir paskutinį kartą. Tiesiog čia tokia šalis, kur žmonės negali pasakyti, kad tu jiems neįdomus ar jie nesirengia bendradarbiauti“, - pasakojo jau beveik 18 metų Kazachstane gyvenantis A.Jozėnas.

Garbės konsulas mano, kad Lietuvos verslininkams vis dėlto verta eiti į Kazachstaną. Jis ir pats šioje šalyje rado laimę. Būdamas 27 metų A.Jozėnas atvyko į Kazachstaną, kaip pats prisipažįsta, laimės ieškoti ir užsikabino. „Pradėjau verslą, įsisukau, pamilau šią šalį ir gyvenu čia jau antrą dešimtmetį. Man patinka Kazachstanas. Jo žmonės - nuoširdūs, atviri, draugiški. Čia nuostabi gamta, kalnai, ežerai ir stepės. Be to, tai kraštas, kur galima dirbti ir užsidirbti pinigų. Tai taip pat svarbu. Man Kazachstanas tapo antra tėvyne“, - neslėpė emocijų pašnekovas.

Kazachstane A.Jozėnas vertėsi didmenine vaistų prekyba, turėjo keletą vaistinių, vienu metu net leido laikraščius, tačiau prieš kelerius metus savo pagrindinį verslą sėkmingai pardavė ir dabar gyvena savo malonumui, keliauja ir konsultuoja kitus verslininkus, taip pat ir lietuvius, ketinančius įeiti į Kazachstano rinką.

Lietuvio tautybė - kokybės ženklas

“Ši šalis turtinga ne tik iškasenų, bet ir pinigų, galima ją lyginti su Jungtiniais Arabų Emyratais. Kazachstane įprasta gerbti prezidentą ir valdžią. Stabili politinė ir ekonominė krašto padėtis verslui tik į naudą. Iš savo asmeninės patirties ir draugų liudijimų galiu teigti, kad tai saugi investicijoms šalis“, - konstatavo A.Jozėnas.

Konsulo nuomone, Kazachstane, palyginti su kitomis Azijos šalimis, gana liberalūs verslą reguliuojantys įstatymai. „Pavyzdžiui, Tailande, norint įregistruoti įmonę, reikia susirasti vietos partnerių, kurie kartu valdytų 51 proc. bendrovės akcijų. Tuo metu Kazachstane daug lietuvių valdo 100 proc. šioje šalyje registruotų bendrovių akcijų. Įregistruoti įmonę čia galima per vieną dvi savaites, ir tai brangiai nekainuoja“, - sakė A.Jozėnas.

Konsulas įvardijo dar vieną privalumą - Kazachstane lietuviai turi gerą vardą. Lietuvio tautybė čia - savotiškas kokybės ženklas. „Aš ne vienus metus dalyvauju pasaulio lietuvių bendruomenių suvažiavimuose, kalbuosi su kolegomis ir, pavyzdžiui, Vokietijoje ar kitur jie atvirai prisipažįsta, kad kartais prisistatyti lietuviu yra nemalonu, nes straipsniais apie mūsų tautiečių nusikaltimus mirga tenykščiai laikraščiai. Kazachstane tokių dalykų nėra. Čia dirbantys lietuviai turi gerą vardą“, - tvirtino A.Jozėnas.

Konsulas negalėjo pasakyti, kiek lietuvių verslininkų sukasi Kazachstane, jo nuomone, tokios statistikos, ko gero, nesuteiktų nei jokia valdiška, nei viešoji įstaiga. „Dirba šimtai, bet kiek jų yra tiksliai, nežinoma, nes ne visada lietuviai afišuojasi, be to, kartais kompanijos registruojamos taip, kad formaliai lietuvių lyg ir nematyti, nors iš tikrųjų jie jas valdo“, - sakė jis.

Apie „naujųjų“ lietuvių skaičių Kazachstane, pasak jo, galima pasakyti nebent tai, kad prieš 15-20 metų čia dirbo penki vienas kitą asmeniškai pažįstantys lietuviai verslininkai, o dabar jų dešimtys. Naujosios bangos tautiečiai daugiausia gyvena didžiausiuose šalies miestuose Astanoje ir Almatoje. „Beje, ir Kazachstane gyvenantys lietuviai yra šiek tiek kitokie negu lietuviai Lietuvoje, pavyzdžiui, jie stengiasi vieni kitiems padėti“, - šypsojosi konsulas.

Įvairių šaltinių duomenimis, visame Kazachstane gyvena apie 7-8 tūkst. lietuvių, skaičiuojant ir tremtinių palikuonis, kurie jau nebekalba lietuviškai.

Parengta pagal www.alfa.lt informaciją

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: