Kad vasario 16-oji yra svarbi istorinė data, Lietuvoje gyvenantiems lietuviams neišvengiamai primena papildomas laisvadienis. Tad net tie, kuriems valstybinės šventės ne itin didelės svarbos dalykas, apie jas žino bent jau dėl to, kad nereikia eiti į darbą. Išeiviams kitaip. Papildomi laisvadieniai, Anglijoje vadinami „bank holiday“, išskyrus tuos, kurie priderinti prie Kalėdų ar Velykų, čia suteikiami be kokios nors aiškesnės priežasties. Keletas papildomų nedarbo dienų šiltuoju metų periodu tiesiog vadinami pavasario ar vasaros „bank holidays“. Valstybinės svarbos datos britų kultūroje nėra akcentuojamos. Tad panašu, jog egzistuoja visos sąlygos tam, kad išeivių sąmonėje gali būti užgožta ne tik vasario 16-osios, bet apskritai atmintinų datų reikšmė. Bene vienintelė galimybė, kad lietuviškas šventes išeiviai noriai minėtų – jų patrauklumas.

Užtenka prisiminti, jog dar visai neseniai Lietuvoje skambėjo diskusijos, ar šv. Valentino diena nenurungs Vasario 16-osios, o Meilės dieną švenčiantieji kartais buvo vaizduojami bene kaip Tėvynės išdavikai. Vėliau buvo suprasta, kad vaisingiau yra ne peikti kitas šventes švenčiančiuosius, bet siūlyti ką nors įdomiau, patraukliau, linksmiau. Net užsimota nuo „gedulingų“ minėjimų pereiti prie grandiozinių popsiškų linksmybių, nuo panašaus pobūdžio koncertų besiskiriančių nebent trumpomis pertraukėlėmis, kurių metu skanduojamas žodis „Lietuva“. Į tuos koncertus buvo metami milžiniški pinigai, bet ar jų gaila, kai reikia nurungti šv. Valentiną. Tačiau pinigų srautai grandioziniams projektams išseko ir Nepriklausomybės šventei plikomis rankomis vėl tenka eiti imčių su komercializuota Meilės diena. O kalbant apie Britaniją, ištrinti iš atminties minėtinas mūsų valstybės datas, čia galimybių – tiek ir tiek. Užtenka tik suskaičiuoti, kiek visokio plauko švenčių susitelkė šių metų vasario viduryje: šv. Valentinas, Užgavėnės, Kinų naujieji metai… Tarp tiek pagundų tradiciškai orūs Vasario 16-osios paminėjimai rūpėti gali nebent užkietėjusiems patriotams. Tokių yra, bet kaip bebuvę, daugelis renginių pastarosiomis dienomis buvo skirti valentiniškoms linksmybėms.

Stratforde – dainos apie meilę
Prieš porą metų Stratfordo „Town hall“ salėje buvo surengtas Vasario 16 minėjimas, o lietuvius Nepriklausomybės proga sveikino net Newham’o meras. Šiemet toje pačioje salėje irgi lietuviškas, bet kitokio pobūdžio renginys – grupės „Pikaso“ ir Viktorijos Perminaitės koncertas, skirtas Valentino dienai. Tiesa, „Pikaso“ vyrukai, kurie pripažino, kad jie kaip niekas kitas tinka Valentino dienos šventei, nes net 99 procentai jų dainų yra apie meilę, sakė, kad lietuviškai atliekamos jų dainos klausytojams turėtų sužadinti ir patriotinius jausmus. Atlikėjai aplankė ne tik Londoną – jų klausytis galėjo ir Peterborougho ir Dublino lietuviai. Atlikėjai džiaugėsi, kad publika buvo labai šilta. „Gerbėjos lydėjo iki automobilio, daug autografų... visi prašo. Koncerte jautėmės kaip Lietuvoj, tik išėjus į gatvę jauti, kad yra skirtumas, aplinkui daug nelietuviškai kalbančių...“

- O kokie jausmai apima, kai dainuojat lietuviškai tiems emigrantams, kurie juk ir apie Lietuvą kai kada blogai atsiliepia?
- Mes nekalti, kad blogai kalba. O jei taip kalba – dalis tiesos čia yra, bet mes to nesureikšminam, to atitrūkimo tarp lietuvių čia ir lietuvių Lietuvoj nėra didelio.
- Bet kažkoks plyšys egzistuoja, ar išvis jokio skirtumo?
- Tik nedidelis akcentas... – nuo atsakymo juokais išsisuka „Pikaso“ vaikinai.

Įdomu tai, kad šį V. Perminaitės ir grupės „Pikaso“ koncertą organizuoti ėmėsi angliška renginių organizavimo bendrovė „Events4you“. Šios idėjos iniciatorė Austėja Paulauskaitė sakė, jog ji seniai svajojo organizuoti lietuviškus renginius. „Norėjau, kad lietuviški muzikos renginiai būtų rengiami kokybiškai ir skatinau bendrovę, kurioje dirbu, kad reikia pradėti tai daryti. Su „Events4you“ dirbu jau penkti metai. Teko dirbti su garsiomis Anglijos ir tarptautinėmis grupėmis, organizuojame atlikėjų turus ir Anglijoje, ir tarptautiniu mastu, ir taip atsirado patirtis, kontaktai, ir visa tai noriu panaudoti pristatant lietuviškas grupes Anglijoje. Dabar turime planų išplėsti veiklą su lietuvių grupėmis, kad kasmet galėtume organizuoti kokius 4 didelius koncertus Anglijoje gyvenantiems lietuviams“, – pasakoja A. Paulauskaitė, džiaugdamasi, kad publikai šis renginys patiko.

Galbūt galima tikėtis, jog ateis laikas, kad didelius lietuviškų muzikos grupių koncertus organizuoti bus patrauklu ne tik meilės dienų, bet ir valstybiškai svarbių švenčių progomis.

Kaip įveikti nuobodybę?
Pastaraisiais metais susidaro įspūdis, jog daugeliui lietuviškumas ir nuobodybė atrodo neatsiejami dalykai. Nemažai žmonių, paklausti, kaip minės Vasario 16-ąją, atsakydavo, kad nelabai turi laiko ar kad nežino, kas vyksta. Dar kiti minėjo, kad pernai ar užpernai buvę minėjime ir kad visą laiką tas pats. Ką darysi, kad Lietuvos Nepriklausomybės diena pateko į švenčių rinkos katilą ir nuoširdžiai pamilta gali tapti nebent tada, kai ras būdą, kaip tapti patrauklia.

Ar įmanoma rasti būdų Vasario 16-ąją švęsti smagiai, kad noras ją minėti būtų labiau stiprus nei Užgavėnių blynų ar kinų naujametinio parado pagundos? Bent kiek demokratiškesnę, labiau susiėjimą ir bendravimą, o ne minėjimą akcentuojančią nepriklausomybės šventės formą bando išrasti Anglijos lietuvių jaunimas. JKLJS paraginti lietuvaičiai šiemet Vasario 16-ąją švęsti renkasi net dešimtyje Anglijos miestų. Visi jie renkasi tą pačią dieną, būtent vasario 16-ąją, suradę vietą, kur galima susiburti ir kartu praleisti lietuvišką vakarą. „Studentai universitetuose gavo patalpas, tie, kas tokių galimybių neturi – renkasi baruose. Londone mes jau treti metai renkamės bare, kur galim nemokamai gauti patalpas, ir organizuojam lietuvybės viktoriną. Be to, kviečiame, kad žmonės ateitų pasipuošę kokia nors lietuviška detale ar tautiniu drabužiu“, – apie paprastą, bet patrauklų Britanijos jaunimo sumanymą pasakoja JKLSJ tarybos narys Karolis Adomaitis.

Jis teigia, kad jam pačiam, nesvarbu, kur jis tuo metu būtų, asmeniškai svarbu paminėti Lietuvos nepriklausomybės šventę, o ir pasitikrinti, ką prisimena ir kiek jau pamiršo apie Lietuvą, – visiems smagu ir įdomu.

Zita Čepaitė