Vienos Londono mokyklos direktorė kreipėsi į atsakingas institucijas dėl pažeidimo lietuvių tautybės mokiniams laikyti savo gimtosios kalbos egzaminą.

Katalikiškos Bishop Challoner mokyklos direktorė Catherine Myers kreipėsi į Londono savivaldybės atstovę, atsakingą už lygias galimybes bei šeimos reikalus, ir pateikė skundą dėl lietuvių teisės neturėjimo laikyti gimtosios kalbos egzaminą. Direktorės manymu, tokia galimybė lietuviams tikrai reikalinga.

Bishop Challoner mokykla susideda iš trijų mokyklų: berniukų, mergaičių ir atskiros mokyklos vyresniems vaikams. Mokykloje mokosi apie 1500 mokinių, iš kurių yra apie šimtas – lietuviai. Mokykloje mokosi mokiniai kalbantys 73 skirtingomis kalbomis, egzaminą joje gali laikyti 17 kalbų. C.Mayers manymu, nesuteikta galimybė lietuviams, Europos Sąjungos piliečiams, laikyti savo gimtosios kalbos egzaminą yra akivaizdus Nicos sutarties ir lygių galimybių pažeidimas. „Valdžia negali nesilaikyti savo taisyklių.“ – įsitikinusi C.Myers.

Mokyklos vadovė sakė, kad pavyzdžiu Jungtinei Karalystei galėtų būti kaimyninė Airija, kur, jos duomenimis, lietuviai gali laikyti lietuvių kalbos egzaminą mokyklose.

C.Mayers nusprendė padėti Jungtinės Karalystės lietuvių sąjungai (JKLS), kuri jau keletą metų siekia įteisinti lietuvių kalbos kaip modernios užsienio kalbos egzaminą Jungtinės Karalystės vidurinės mokyklos baigiamuosiuose (GCSE - General Certificate of Secondary Education) egzaminuose.

Kaip pasakojo sąjungos valdybos pirmininkė Živilė Ilgūnaitė, pirmiausia buvo įsteigta Švietimo taryba, kuri ėmė rinkti duomenis apie tokio egzamino poreikį. Supratus, kad lietuvių kalbos egzamino paklausa tikrai yra, imta rašyti laiškus į įvairias su švietimu susijusias institucijas, kurios nurodė kreiptis į privačias agentūras, užsiimančias egzaminų rengimu ir organizavimu. Būtent jos ir sprendžia ar įtraukti vienokį ar kitokį egzaminą į galimų laikyti egzaminų sąrašą.

Savo projektą JKLS pateikė egzaminų įteisinimu ir organizavimu užsiimančiai organizacijai Assesment and Qualifications Alliance (AQA). AQA lietuviams pasiūlė surinkti tėvų parašus, kurie pageidautų, kad jų vaikai turėtų galimybę laikyti lietuvių kalbos egzaminą. Tautiečiai per porą mėnesių surinko 9000 parašų. Taip pat buvo kreiptasi į 485 Švietimo skyrius vietinėse savivaldybėse. JKLS parašė 7500 laiškų Britanijos pradinių ir vidurinių mokyklų vadovams, kad jie informuotų mokyklas lankančių lietuvių tėvus bei išreikštų savo, kaip edukacinių institucijų, poziciją egzamino poreikio klausimu.

Sausio mėnesį AQA informavo, jog kurį laiką atsakymo, ar bus įtrauktas egzaminas į jų sąrašą, dar teks palaukti. Pasak sąjungos vadovų, šiuo metu kaip tik vyksta visos Jungtinės Karalystės egzaminų tvarkos reforma bei užsienio kalbų mokymo strategijos vystymas, kuris ir turės įtakos atsakymui dėl lietuvių kalbos egzamino.

Vasarį Jungtinėje Karalystėje lankęsis prezidentas Valdas Adamkus buvo paprašytas apie egzamino galimybes pasikalbėti su JK premjeru Gordonu Braunu (Gordon Brown), tuomet pastarasis pažadėjo pasirūpinti šiuo klausimu.

Birželio mėnesį Lietuvos ambasada kartu su Švietimo taryba organizavo susitikimą su Vaikų, mokyklų ir šeimų departamento (Department for Children, Schools and Families) atstove Kate Green. Jos manymu, Lietuva yra nedidelė šalis ir dėl to jai suprantamas egzaminus administruojančių agentūrų nenoras ištiesti pagalbos ranką. K.Green nurodė, kad pagrindinis kriterijus egzaminui įvesti yra skaičiai – lietuvių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje nėra toks didelis, kad būtų galima tikėtis keliasdešimt tūkstančių pasirinkusių laikyti lietuvių kalbos egzaminą.

Tačiau Ž.Ilgūnaitės teigimu, būtina atkreipti dėmesį ir į kitokią statistiką – vadinamųjų modernių kalbų sąrašą, kurių ne visos yra itin populiarios. Pavyzdžiui, kasmet apie 300 mokinių laiko lenkų kalbos egzaminą. 2000-2007 metais 25 mokiniai laikė rusų kalbos egzaminą. JKLS vadovės teigimu, laikančiųjų skaičius nebėra esminis egzamino administravimo faktorius.

JKLS turimi duomenys rodo, kad per paskutinius kelerius metus kalbų mokymasis britų švietimo sistemoje patyrė didelį nuosmukį dėl 2004 metais įvykdytos švietimo reformos. Moksleiviams, vyresniems nei 14 metų, panaikintas privalomas kalbų mokymas vidurinėse mokyklose ir kalbos tapo pasirenkamu dalyku. Todėl mokinių, laikančių modernių užsienio kalbų egzaminus, skaičius labai sumažėjo – 2001 metais 78% laikė modernios užsienio kalbos egzaminą, 2004 - 68%, 2005 -59%, 2006 - 51%, o 2007 metais procentas nukrito net iki 46%.

„Mes manome, kad šiuo modernioms kalboms ypatingai nepalankiu metu, britų vyriausybė - ypatingai švietimą kuruojančios institucijos, turėtų palaikyti mūsų siekius įvesti lietuvių kalbos GCSE,“ – viliasi Ž.Ilgūnaitė.

Paramą ir palaikymą iš Lietuvos valdžios institucijų Jungtinės Karalystės lietuviai turi. Visgi baiminasi, kad pavykus įteisinti egzaminą, Lietuva gali nusisukti ir nebepadėti realiai jo įgyvendinti. Tačiau Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Vyriausybės generalinio direktoriaus Antano Petrausko teigimu, nuogąstaujama be reikalo. „Pinigai šiam egzaminui yra.“ – patikino jis.