Nutukimo problema pastaruoju metu tampa vis aktualesnė. Apie ją ypač daug kalbama Britanijoje, nes nutukusių žmonių čia sparčiai gausėja. Daugėja ir su nutukimu susijusių ligų. Taigi, kas lemia, kad tai, kas dar visai neseniai buvo laikoma tik kai kurių žmonių išvaizdos problema, galima sakyti, tapo XXI amžiaus epidemija? Apie tai kalbamės su gydytoja endokrinologe Žydrūne Visockiene, kurios daktarinio darbo tema - sąsajos tarp diabeto ir nutukimo. Gydytoja metus praleido Škotijoje, rinkdama medžiagą savo darbui.

Kodėl pradėjote domėtis nutukimo problema?

Pagal specialybę esu endokrinologė ir tai apima daug sričių – nutukimą, diabetą, skydliaukės ligas, nevaisingumą. Susidomėjau nutukimu todėl, kad tai labai aktuali problema, ypač čia. Britanija yra Europos lyderė nutukimo tyrimų srityje ir čia gyvena daug nutukusių žmonių - jie antri po Graikijos, o škotai apskritai Europoje pirmauja. Lietuvoje apie nutukimą, kaip ligą, plačiau pradėta kalbėti maždaug tik prieš trejetą metų, nes iki tol nutukimas nebuvo vertinamas kaip liga, o vien kaip gyvenimo būdo problema. Iš tikrųjų tai yra liga, kurią reikia gydyti.

Man teko sutikti čia gyvenančių lietuvių, kurie minėjo, kad Lietuvoje svoris buvo normalus, o į Angliją atvykus pradėjo sparčiai augti? Ar emigracija gali skatinti nutukimą?

Manau, nutukimo problema tarp vietos lietuvių gana aktuali, nes atvykus papuolama į aplinką, kuri labiau skatina nutukimą negu, tarkim, Lietuvoje. Čia daug daugiau pagundų, kitokia maisto kokybė, kitokia gyvenimo kokybė, skatinanti žmones mažiau judėti ir, be abejo, priaugti svorio. Galų gale - psichologinis momentas. Išvykus į kitą šalį atsiradusią psichologinę įtampą dažnai lydi polinkis persivalgyti. Ir atsitinka, kad kitur išvažiavęs žmogus gan greit nutunka. Tyrimai rodo, kad nutukimas tiesiogiai susijęs su depresija, su elgesio pakitimais. Emigracija yra didelis stresas ir daug priklauso nuo to, kaip žmonės su tuo stresu susidoroja. Galima lyginti su elgesiu per egzaminus: vieni per sesiją netenka svorio, nes negali nieko praryti, kiti priešingai – nuolat ką nors kramto, neuždaro šaldytuvo. Panašiai ir emigracijos atveju, ir nesvarbu, kad daugelis sako - man čia labai gerai, jokio streso nejaučiu. Visgi yra pasąmoniniai dalykai, ir jei žmogus stebėtų save, ką ir kaip dažnai valgo, pamatytų, jog maistas dažnai tampa savęs raminimo priemone.

Kodėl būtent pastaruoju metu nutukimas tapo ypatinga problema?

Pagrindinės priežastys iš esmės yra dvi – neteisinga mityba ir sumažėjęs fizinis aktyvumas. Svarbu ne tik, ką valgome, bet ir kiek valgome. Jei žmogus suvalgo daugiau nei išnaudoja energijos, energijos perteklius kaupiasi riebalų pavidalu. Be to, ar daug žinoma apie įvairius priedus, kuriuos mes suvalgome su maistu? Jie gali būti naudojami kaip skonio stiprikliai (pvz., natrio gliutamatas) arba konservantai, ant pakuotės įvardijami raide E. Bėda ta, kad kai kurie iš jų turi įtaką apetitui - žmogus lyg ir pavalgo, bet tuoj pat vėl nori valgyti. Tai - kita didelė tema apie maisto pramonės įtaką nutukimo didėjimui ir maisto pramonės reklamą. Pažiūrėkite, kas reklamuojama – šokoladas, traškučiai, greitas maistas, bulvytės fri, saldūs gazuoti gėrimai. Ypač tokiai reklamai pasiduoda vaikai. O jeigu įvertinsime tai, kad jie žymiai mažiau laksto lauke ar kitaip sportuoja ir dienas leidžia prie televizoriaus ir kompiuterio, taps aišku, kodėl šiuo metu kas trečias vaikas Europoje jau turi antsvorį arba yra nutukęs.

Trečia priežastis - genetika. Yra šeimų, kur močiutė nutukusi, mama nutukusi, dukra nutukusi – galima teigti, kad tokioje šeimoje yra genetinis polinkis tukti. Tuo metu kitoje - visi žmonės liekni, nors lyg ir valgo tiek, kiek nori. Genetika žmonės dažnai spekuliuoja, „deleguodami“ jai visą „kaltę“ dėl per didelio savo svorio. Tai nėra teisinga, nes polinkis jokiu būdu nereiškia ligos ir tik nuo kiekvieno elgesio ir aplinkos priklausys, ar tas polinkis sirgti iš tikrųjų virs liga, šiuo atveju – nutukimu.

Ketvirta priežastis – kitos ligos, dėl kurių didėja kūno svoris. Tarkime, jeigu skydliaukės veikla nepakankama, lėtėja medžiagų apykaita ir didėja svoris. Todėl saviveikla gydantis nutukimą nereikėtų užsiimti – bent pradžioje būtina pasitarti su gydytoju, įvertinti galimas priežastis ir rizikos veiksnius.

Kaip jūs vertinate tokią didžiulę šiuo metu dietų ir lieknėjimo programų pasiūlą?

Mano požiūris paprastas ir aiškus – reikia atskirti subalansuotą mitybą ir dietą. Subalansuota mityba - kai žmogus gauna visas reikalingas maisto medžias ir tinkamą jų kiekį. Dieta – tai kalorijų ribojimas, sumažinant vienos ar kitos maistinės medžiagos, dažniausiai angliavandenių arba riebalų, suvartojimą. Jeigu ji subalansuota ir saikinga – gerai, tačiau dieta su labai sumažintu kalorijų kiekiu (kokias dažnai pasirenka pacientai savarankiškai) gali būti taikoma tik nutukimo gydymo pradžioje, kontroliuojant gydytojui ar mitybos specialistui. Aš netikiu griežtomis dietomis, nes žmogus negali visą gyvenimą jų laikytis. Svoris juk užauga ne per vieną dieną, todėl ir jį sumažinti reikia ilgo laiko. „Greitų“ dietų rezultatai – staigus svorio netekimas per trumpą laiką, bet dar greitesnis priaugimas, dažnai pralekiantis pradinį svorį. Tai vadinama „jo-jo“ fenomenu ir vyksta todėl, kad organizmas yra protinga savireguliacinė sistema, siekianti išlaikyti pusiausvyrą.

Neteko sutikti nė vieno lietuvio, kuris sakytų - reikia eiti pas gydytoją, nes esu storas. Daug kam turbūt tik juoką sukeltų toks pasakymas.

Tikiu, kad pas gydytoją nesiruošė eiti, bet dietas išbandė tikrai beveik kiekvienas. Dabar požiūris keičiasi, žmonės atranda vis daugiau motyvų. Pagrindinis, ko gero, - nutukimo įtaka lėtinėms neinfekcinėms ligoms atsirasti – širdies ir kraujagyslių, hipertenzijai, cukriniam diabetui, kai kuriems piktybiniams susirgimams ir t.t.

Dar vienas svarbus dalykas – gyvenimo kokybė. Amerikoje teko matyti žmogų rateliuose ne dėl to, kad jis negali vaikščioti dėl traumos, o dėl to, kad negali vaikščioti dėl svorio. Ir tokių vaizdų vis daugėja - tai siaubas. Lietuvoje to dar neteko matyti, bet Europos žemėlapyje esame netoli labiausiai nutukusių tautų.
Dar viena tendencija – didėjantis jaunų, darbingų žmonių nutukimas ir su tuo susijęs sergamumas. Tai gali būti vadinama jaunų verslininkų sindromu, kai jauni žmonės, dažniausiai vyrai apie 40 metų, staiga praranda sveikatą, nebegali dirbti, kyla kraujospūdis, ištinka staigios mirtys. Kodėl taip atsitinka? Ogi todėl, kad finansinė nepriklausomybė sukuria sočią ir patogią aplinką – svoris nepastebimai didėja. Prisidėjęs nuolatinis stresas duoda rezultatą - ligą ar net staigią mirtį.

Kokio maisto jūs patartumėte vengti čia gyvenantiems tautiečiams?

Visų produktų, kurie turi daug riebalų ir angliavandenių. Pavyzdžiui, parduotuvėje gali būti šimtas blogų ir penki geri produktai, jei juos pasirinksi ir valgysi, viskas gerai. Reikia atkreipti dėmesį, kad menkaverčiai mitybine prasme, bet daug kalorijų turintys produktai, ypač saldumynai, kainuoja santykinai pigiai. Sausainių, pyragėlių, spurgų už 1 svarą gali nusipirkti didelį kiekį. Ir žmonės, turintys mažiau pajamų arba negaminantys namuose, dažnai renkasi būtent tokį maistą. Anglai turi tokį terminą – „high density food“, tai reiškia, kad nedidelis kiekis maisto turi daug kalorijų. Pavyzdžiui, vienas mažytis kvadratėlis šokolado turi apie 80 kilokalorijų. Tą patį galima pasakyti ir apie riebią mėsą, bulvytes fri, sviestą, margariną, padažus, aliejų ir t.t. Be to, čia daug maisto, kuris paruoštas valgyti - užtenka pasišildyti mikrobangų krosnelėje. Tie produktai dažnai virti riebaluose, apvolioti džiūvėsiais ir klausimas, kiek ten tos mėsos ar žuvies viduje, o kalorijų tikrai daug. Vengtini ir gazuoti gėrimai su saldikliais, netgi sultis vartoti reikėtų saikingai. Yra pastebėta, kad daug kalorijų žmogus gauna iš gėrimų, pavyzdžiui, stiklinė sulčių turi apie 80 kalorijų, o keturios stiklinės - jau porcija šilto maisto. Kokakola ir kiti saldieji gėrimai turi gliukozės, bet ji neveikia sotumo centro, o tai reiškia - neslopina apetito. Vengtinų produktų sąrašą būtų galima tęsti dar ilgai, bet reikia nepamiršti, kad parduotuvėse tikrai yra ir kokybiškų produktų, tik reikia mokėti juos pasirinkti.

Ar taikote šias žinias savo šeimoje?

Čia vyksta „amžinas karas“ su vaikais, nes jie, kaip ir daugelis, užsimano visokių gėrimų, traškučių, saldumynų, o mes stengiamės to vengti. Nors gal tai net ne karas, o nuolatinis mokymo ir įpročių formavimo procesas. Juk kaip vaikas išmoks, taip ir toliau elgsis. Mūsų principai paprasti - dažniausiai valgome namuose, stengiamės saldumynus keisti vaisiais, vartojame daug daržovių. Šitoje šalyje yra visos galimybės teisingai maitintis, jokiu būdu nėra vien tik „fish and chips“. Daržovių pasirinkimas didžiulis, vaisių yra kiaurus metus, maisto sudėtis žymima ant pakuotės. Tiesiog reikia truputį pasistengti savo ir savo šeimos labui.

Gydytoja Ž.Visockienė nuo praeitos vasaros vidurio su šeima apsigyveno Londone, nes jos vyras buvo paskirtas LR ambasados Londone trečiuoju sekretoriumi. Iki šiol moteris daugiausia rūpinosi šeimos reikalais, tačiau nuo vasario pradžios ketina pradėti teikti konsultacijas lietuviškoje „Palmers Green“ klinikoje Londone.