Verslininkas Darius Paškauskas Londone gyvena jau daugiau nei dešimt metų. Pastaruoju metu vyras aktyviai įsijungė į lietuvišką veiklą ir pernai buvo išrinktas Lietuvos komercijos rūmų JK prezidentu.

D.Paškauskas: Atvažiavau čia daryti verslo, bet neturėjau didelių santaupų, kad galėčiau iš karto jį pradėti. Kaip ir daugelis ką tik atvykusiųjų į Didžiąją Britaniją, dirbau įvairius darbus, net ir statybose teko padirbėti. Tačiau žinojau vieną dalyką - sutaupytus pinigus reikia investuoti. Visada traukė nekilnojamasis turtas, todėl nepraėjus dvejiem metams nuo atvykimo į Londoną, kartu su žmona pradėjome rūpintis pirmąja investicija – kreipėmės į banką paskolos. Pridėję savo santaupas nupirkome butą, kurį išnuomojome. Po kiek laiko nupirkome antrą butą, kuriam taip pat netrukus atsirado nuomininkai. Pirmieji mūsų klientai buvo lietuviai, bet didėjant apimtims išsiplėtė ir besinaudojančiųjų mūsų paslaugomis geografija. Londonas – daugiatautis ir margaspalvis miestas, todėl ir mūsų nuomininkai yra įvairiausių pasaulio šalių atstovai – lietuviai, anglai, vokiečiai, italai, amerikiečiai, brazilai. Mintis įkurti savo nekilnojamojo turto agentūrą atėjo kiek vėliau – atsiradus šio verslo patirčiai ir metus padirbėjus panašioje organizacijoje.

„Infozona“: Kaip paveikė verslą ši krizė?

D.P.: Šie metai padarė dideles korekcijas, nes nekilnojamojo turto sektorius - vienas iš labiausiai nukentėjusių. Sumažėjo apyvarta, praktiškai sustojo pardavimai. Tačiau intensyvesnė pasidarė nuomos rinka, kurios abėcėlę esame neblogai išmokę. Man, kaip verslininkui, tai pirmoji krizė, bet manau, kad neblogai adaptavomės. Sumažėjus verslo apimčiai, sumažinome darbuotojų skaičių, suintensyvinome darbo procesą. Manau, kad turime subalansuotą verslą, be to, būdamas nepataisomas optimistas, matau ir šviesą tunelio gale – krizė gi kada nors baigsis.

„Infozona“: Ar nebuvo baisu pradėti verslą svetimoje šalyje?

D.P.: Pasakyti, kad čia sunkiau pradėti verslą, negalėčiau. Čia dalykus gal kiek iš pradžių apsunkina, pavyzdžiui, kalbos barjeras. Be to, tenka peržengti tą psichologinį slenkstį – esu lietuvis, atvykėlis, ir kaip čia dabar pradėsiu daryti tą patį, ką patys anglai daro jau daugybę metų. Bet nuosekliai ir atkakliai dirbant - viskas įmanoma. Tikrai nemanau, kad streso lygis versle, o ir šiaip gyvenime, priklauso nuo šalies, kur gyveni ir darai verslą.

„Infozona“: Ar buvo su kuo pasitarti?

D.P.: Nelabai, nes tuo metu lietuvių, nusipirkusių namus ar paėmusių paskolas, nepažinojau nė vieno. Konsultavausi su bankais, su nekilnojamojo turto agentais, pats stebėjau situaciją, domėjausi, dariau išvadas... Kaupiau žinias, rinkau informaciją.

„Infozona“: Kaip pavyko gauti paskolą?

D.P.: Bankai tuo metu nelabai norėjo mūsų, atvykėlių, labai viską tikrino. Pasakyčiau, kad 2004 metais lietuviams paimti paskolą buvo žymiai lengviau negu 1998 metais. Atsimenu, viename banke pasakiau, kad turiu 50 proc. depozitą, ir vis tiek nenorėjo su manimi šnekėti. Vienur pasakė - ne, kitur - ne, bet galiausiai radau. Nelengva buvo pradėti, bet kai užsibrėži tikslą ir nuosekliai jo sieki – pasieki.

„Infozona“: Nuomos verslas - tipiškai angliškas verslas, daug vietinių iš to gyvena. Kaip pavyko įsiterpti?

D.P.: Prieš kitas nekilnojamojo turto agentūras turėjome vieną privalumą, nes kaip klientus galėjome patraukti ir lietuvius. Tai buvo mūsų vadinamasis USP (angl. unique selling point). Kai visiems mūsų konkurentams būdavo geras ir aktyvus veiklos mėnuo – jis mūsų taip pat neaplenkdavo. Bet kai pas varžovus būdavo štilis, mūsų kompaniją aukščiau už kitas pakylėdavo dažnai biuro duris atidarydavę lietuviai. Kai dirbau kitoje NT agentūroje, vienas mano kolega, sužinojęs, kad pats ruošiuosi atidaryti firmą, tarstelėjo: „Dariau, tau pasiseks, nes tu kalbi ne tik angliškai“.

„Infozona“: Ar Londone įsikūrėte visam laikui?

D.P.: Prieš metus rimtai galvojome apie grįžimą į Lietuvą. Gyvenome Canary Wharfo rajone, kurį iki šiol esame pamilę. Tačiau turėjome iš ten išvažiuoti, nes vaikams reikėjo geros, kokybiškos mokyklos, o jų šiame rajone nėra. Svarstėme - ar čia pasirinkti kokį rajoną netoli Londono su gera mokykla, ar važiuoti į Lietuvą. Verslą dabar galima valdyti iš bet kurios pasaulio šalies, nebūtina čia, Londone, sėdėti. Tuo labiau, kad Lietuvoje būtume nemažiau užimti - turime nekilnojamojo turto, kuri irgi reikia valdyti. Rimtai pasvėrėme viską ir visgi nusprendėme, kad kol kas čia yra tai, ko reikia. Apsigyvenome Chislehurste (Kento grafystė), vaikai papuolė į labai gerą mokyklą. Tačiau nesame ypatingai pripratę prie vienos vietos ir manome, kad kuo vaikai daugiau pasaulio pamatys, patirties įgaus, tuo jiems į naudą, gal kada ir į Lietuvą grįšime.

„Infozona“: Kaip kilo susidomėjimas lietuviška veikla?

D.P.: Aš manau, kad lietuvių bendruomenės gyvenimas čia, Londone, kardinaliai pasikeitė ambasadoriui Vygaudui Ušackui atvažiavus dirbti į Londoną. Padaugėjo renginių, pagerėjo jų turinys. Tie pasikeitimai visiškai atsitiktinai mane suvedė su draugu, kuris pakvietė mane į Lietuvos komercijos rūmų Jungtinėje Karalystėje steigiamąjį susirinkimą. Susidomėjau. Komercijos rūmų idėja man labai artima ir aš įsitraukiau į tą veiklą. Susipažinau su daugybe puikių žmonių ir verslininkų, kuriuos vienija ne tik mintis, kaip padėti vienas kitam, bet ir ką naudingo nuveikti mūsų šalies labui bei ją garsinti Anglijoje. Džiugu, kad lietuvių įmonės įgyja vis didesnį svorį čia, Jungtinėje Karalystėje, ir kad lietuvių verslas, ieškodamas naujų rinkų, veržiasi į Didžiąją Britaniją, apie ką prieš penkiolika metų net pasvajoti nebūtume išdrįsę. Ir labai malonu, kad Komercijos rūmai gali rimtai prisidėti prie šių procesų.

„Infozona“: Ar tinkamas metas dabar pradėti verslą?

D.P.: Tam verslui, kuris turi tvirtus pagrindus, ateiti į Didžiąją Britaniją dabar yra ypač geros sąlygos. Kai čia vietinis verslas klestėjo, mes, lietuviai, kartais būdavome ignoruojami. Dabartinės krizės metu stereotipai dingsta, visi ieško naujų tiekėjų, naujų ryšių, naujų kelių. O verslas daromas ir gali būti kuriamas bet kokiu metu – ar pakilimas, ar krizė. Krizės metu įgaunama neįkainojama patirtis, kuri gali būti vertingesnė nei gautas pelnas pakilimo metu. Aišku, priklauso, kaip tą patirtį panaudoji - vieni mato vien negatyvią pusę, kiti, ieškodami išeities, randa genialius sprendimus.

„Infozona“: Kaip lietuvių verslas Anglijoje išgyvena sunkmetį?

D.P.: Turbūt kiekvienas verslas daugiau ar mažiau išgyvena arba išgyvens sunkmečio padarinius. Kad praradimai būtų kuo mažesni, Lietuvos komercijos rūmai JK sausio pabaigoje rengia seminarą „Kaip įveikti finansinę krizę“, kurio metu mūsų nariai ir seminaro svečiai turės progą pasidalyti savo pastebėjimais, išgyvenimais šiuo iššūkių laikotarpiu. Seminarą atidarys laikinoji ambasadorė Jane Hanel, kalbės dešimtmečių verslo patirtį turintis „Business Link“ organizacijos regioninis vadovas Andy Berrow ir Ūkio banko projektų vadovas Juozas Aliukonis. Noriu pabrėžti, kad į seminarą kviečiami ne tik Komercijos rūmų nariai. Tikiuosi, kad jis sudomins ir savarankiškai dirbančius (angl. self-employed) tautiečius, kuriems šis renginys irgi turėtų būti naudingas. Norisi, kad lietuvių tauta anglams asocijuotųsi ne tik su gerų darbininkų, bet ir su sumanių bei sėkmingų verslininkų vardu.

Zita Čepaitė