Zita Čepaitė
"Infozona"

Dažnai pasišaipoma, kad lietuvis prie žemės priaugęs – kur pamato žemės lopinėlį – tuoj sodina bulves. Bulvės bulvėmis, tačiau įdomu pasižvalgyti, ar lietuviai net Londone išlaikė norą ir sugebėjimą užsiauginti šviežių daržovių.

Netiki nei lietuviai, nei anglai

„Mano giminės Lietuvoje ilgai netikėjo, kad aš auginu agurkus. Viena giminaitė, kai svečiavomės, klausia vaikų: „Ar agurkų turit namuose?“ „Turim, – sako, – pilna agurkų.“ Vis tiek netiki. Eina pro šalį kitas vaikas, vėl klausia: “Kaip jūsų agurkai, ar gražiai užaugo?“ Jis sako: „Teta, atvažiuokit, pilni namai agurkų.“ „Tai tada pradėjo tikėti. O iki tol – niekaip, nors pradžioje fotografuodavau ir siųsdavau į Lietuvą nuotraukas“, – pasakoja nedidelį daržiuką savo namo kiemelyje įsirengusi Valerija Chodkevičienė.

Ji sako, kad Lietuvoje žmonės turbūt neįsivaizduoja, kaip Londone gyvenant galima turėti žemės. Ir priduria, kad daržus auginti lietuviams turbūt įgimta, nesvarbu, kur jie begyventų.

„Mano sesers mergaitė Niujorke augina. Daržiukas labai mažas, bet agurkus savus valgo“, – juokiasi moteris.

Jos vyras statybininkas Vladas Chodkevičius pasakoja, kad kai nusineša į darbą lietuviškų agurkų anglai visada teiraujasi, iš kur jų gavo.

„Kai lietuviškus agurkus valgai, jie taip pakvimpa, tai bendradarbiai klausinėja, iš kur, ir netiki, kad iš savo daržo. Jiems neįprasta daržoves auginti, augina gėles, dekoratyvinius krūmus. Kraipo galvas, bet galiausiai patiki, kad namuose auginti, nes „Tesco“ parduotuvėje tokių neparduoda“, – juokiasi vyras.

Jis sakė, kad bendradarbiai galimybe patiems užsiauginti agurkų nesusiviliojo. O jų kaimynystėje gyvenantys britai, kiek pastebėjo, daržovių irgi neaugina.

Karvės mėšlas – tikra dovana

Valerija ir Vladas nuosavą namą nusipirko prieš trejus metus. Ir iš karto, tą pačią vasarą pasisėjo agurkų, pasisodino juodųjų serbentų krūmą. Daržu abu rūpinasi, tik Valerija – sodinukais, o Vladas į talką ateina tada, kai reikia kastuvu padirbėti. Jų daržas nedidelis, bet keturių žmonių šeimai šviežių salotų, krapų, agurkų ar svogūnų užtenka. Daržų auginimui tinkamo komposto jie įsigijo parduotuvėje, tačiau būtina tręšti, tad Valerija, kad ir nenorom, yra priversta naudoti chemines trąšas.

„Be trąšų neauga, bet naudoju labai nedaug ir kol dar neužmezgė vaisių“, – sako Valerija.

Ji prisiminė, kad kartą už Londono gyvenanti jos draugė įdėjo į maišelį karvės mėšlo – tai buvo tikra dovana. „Pas ją aplink pievos, nueina ir pasirenka, nes pati augina daržoves ir gėles“, – juokiasi Valerija.

Didžiausias kenkėjas – kaimynų katės

„Pernai naujus daigelius pasodinau ir išėjau į darbą. Grįžtu – keli agurkai išknisti ir nesuprantu, kas tai galėjo padaryti. Kėdes surinkau iš namų ir suguldžiau aplink lysvę, maniau, kažkoks padaras ateina, gal lapės. Bet po kiek laiko žiūriu, visi likusieji daigai išdraskyti. Nesupratau, kas mano daržą užpuolė. Tai draugė sako, tau turbūt katė iškniso, greičiausiai pas kaimynus jų daug yra, o jos labai mėgsta agurkų kvapą“, – pasakoja ilgai su katėmis kovojusi Valerija.

Kad katės yra bene didžiausios daržo kenkėjos, patvirtino ir kelių arų daržiuką prie savo namų auginanti Laura.

„Teko tinklu visą daržą aptraukti, negalima apsiginti – iškasa, pridirba. Daug išbandėm – ir miltukus, ir želes, kurių kvapas turi atbaidyti, bet jokio poveikio. Pirkom ir aparatą, kuris skleidžia aukšto dažnio garsą. Lapės, šunys bijo, bet katės nereaguoja“, – pasakoja Laura. Ji sako, kad galiausiai teko ant viso daržo užtraukti tinklą, bet jei lieka nors mažiausias plyšelis, katės ir po tinklu palenda.

Daržo kaina

Abi daržoves auginančios Londono lietuvės teigė, kad daigai ar sėklos kainuoja nedaug. Laura sėklų atsivežė iš Lietuvos, Valerija įsigijo Londone. Sodinukus Valerija išsiaugina pati, Laura perka turguje ar specialiose parduotuvėse. Tačiau daugiausia lėšų suryja kova su kenkėjais. Laura apskaičiavo, kad priemonėms apsiginti nuo kačių vien šį pavasarį ji išleido virš pusės šimto svarų. „Buteliukas želė kainuoja penki svarai, o mūsų daržui reikia kelių, aukšto dažnio garsą skleidžiantis aparatas – 40 svarų, galiausiai vis vien reikėjo tinklu aptraukti, tinklą pirkom“, – skaičiuoja išlaidas Laura.

Ir dar du gana brangiai kainuojantys kenkėjai – šliužai ir sraigės. Ir Valerija, ir Laura perka šliužams naikinti skirtas granules, kainuojančias 5 svarus už pakuotę. Gan didelį daržą auginanti Laura sako, kad tos pakuotės užtenka vienam kartui, o barstyti reikia ne rečiau kaip kartą per savaitę, ypač jei vasara lietinga.
Mieste gimusi ir augusi moteris pasakoja ne iš karto supratusi, kas sunaikina augalus.

„Pernai salotos buvo jau sudygusios ir po nakties dingo. Nesupratom, kas atsitiko. Ir pomidorų nemažus daigus pasodinom, po nakties – nė ženklo. Tik per laiką išsiaiškinom, kad šliužai suėda“, – daržininkės patirtimi dalijasi Laura.
Amarai ar kirminai jos daržo nepuola, tik kartą prisireikė petražoles nuo žalių muselių gelbėti, tai teko pirkti specialų purškalą.

Trūksta tik bulvių

Kaune, kaip pati sako, „ant asfalto“ augusi Valerija neprisimena, kad jos tėvai būtų auginę daržą, ir pati sako nesuprantanti, iš kur jai tas poreikis kapstytis po žemę.

„Malonu, pasodini sėklą ir jau, žiūrėk, išlindo kas nors“, – neslepia džiaugsmo Londone dantiste dirbanti moteris.

Laura irgi augo mieste, ir kaip auginamas daržas, matydavo tik svečiuodamasi kaime pas močiutę. Kai įsigijo namą su nemenku žemės rėžiu, Laura su vyru be jokių abejonių nutarė, kad gale sodo esantis apleistas sklypas bus paverstas daržu.

„Mes pripratę Lietuvoje natūralias daržoves valgyti. Ir mano vaikas labai mėgsta žalumynus, salotas. Kai pats išaugini, žinai, ką vaikas valgo, nes perkant tą organinę daržovę dar nežinai, ar iš tikrųjų ji organinė. Girdėjau, kad tos salotos, kurias vadina organinėmis, būna iš to paties lauko, kaip ir neorganinės. Pasakojo, kad liepia tik maišelius pakeisti ir viskas“, – sako Laura.

Lauros šeima šiuo metu iš savo daržo skina svogūnų laiškus, rūgštynes, rauna ridikėlius.

„Braškės jau nuvalgytos, greit žirnius valgysim, vienas jau agurkas mačiau paūgėjęs, ridikėlius jau du kartus sėjau, labai greit užauga. Salotas valgom jau mėnesį laiko, dar ir draugams užtenka“, – kalba moteris.

Ji sakė savo darže užsiauginanti beveik viską, ko reikia šaltibarščiams. Augintų ir bulves, jei žemės būtų daugiau.

Svajonių obelis – iš Lietuvos

Laura su vyru augina ne tik daržą. Prieš metus įsigiję nuosavą namą jie jau spėjo pasisodinti ir vaismedžių. Nedideliame sodelyje auga dvi trešnės, slyva, obelis. Augina ne vien tai, kas įprasta Lietuvoje. Buvo pasisodinę mandariną, bet šis neišgyveno, nušalo. Vietoj vijoklio yra suplanavę sodinti vynuoges. Tačiau didžiausia svajonė – alyvinė obelis. Kadangi Anglijoje tokios veislės rasti nepavyko, šeima ketina mažaūgę alyvinę obelaitę atsigabenti iš Lietuvos.