Lietuviškas akcentas – patyčių anglų mokykloje priežastis? 

Praėjus porai mėnesių, Ramintos sūnus linksmesnis netapo ir tėvams pasidarė labai neramu. Nors sūnaus mokymosi rezultatai tenkino ir paauglys lankė papildomas anglų kalbos pamokas, tačiau atrodė labai prislėgtas.

„Mūsų mažajam buvo daug lengviau – kai atvykome, jam buvo septyneri. Lietuvoje jis buvo lankęs vaikų darželį ir paruošiamąją klasę, nors angliškai mokėjo tik skaičiuoti ir kelis žodžius, kuriuos buvome išmokę prieš išleisdami į mokyklą, bet jam problemų nekilo – persilaužė ir susirado draugų labai greitai“, – lygino dviejų sūnų mama.

Laikui einant, tėvams šiaip ne taip pavyko iškvosti, kas nutiko sūnui. „Vaikas pasakė, kad klasėje neturi su kuo bendrauti, jis vis dar neturi draugų ir kad jam gėda kalbėti angliškai, nes keli bendraklasiai juokiasi iš to, kaip jis kalba, iš jo akcento. Mums tai buvo smūgis į paširdžius, nežinojome, ką daryti, kaip padėti vaikui – juk patys tos kalbos idealiai nemokėjome. Kalbėjom ir apie galimybę jam vienam grįžti į Lietuvą ir mokytis ten, gyventi pas senelius... Buvo sunku sūnų matyti tokį nelaimingą, Lietuvoje jis buvo gyvybingas, komunikabilus, turėjo daug draugų, o čia kalbos barjeras jam tapo kliūtimi jų susirasti“, – apgailestavo Raminta.

Tyčiojasi dėl išskirtinumo

Raminta pasakojo, kad sūnui sunkiausi buvo pirmieji metai. Vėliau jis ėmė lankyti sporto būrelius, ten susirado draugų, o bendravimas su bendraamžiais padėjo greičiau prisitaikyti ir išmokti anglų kalbą. „Prisiminus tuos metus, vėl pajuntu tą bejėgiškumą, taip su vyru jautėmės, kai niekuo vaikui negalėjom padėti. Žinojom, kad reikia tik laiko, bet kaip vaikui pasakyti, tu palauk, kada nors susirasi draugų, išmoksi kalbą, niekas iš tavęs nebesijuoks...“, – pasakojo pašnekovė.

Šios lietuvių šeimos problema dėl vaiko socialicazijos problemų mokykloje išsisprendė savaime, tačiau ne visos istorijos baigiasi laimingai. Patyčių (angl. „bullying“) problema Jungtinės Karalystės mokyklose paliečia ne vieną šeimą – neretai britų laikraščiuose pasirodo pranešimai apie paauglius, nusižudžiusius dėl bendraamžių tyčiojimosi.

Patyčias patiria ne tik vaikai, atvykę iš kitų šalių. „Patyčių objektu tampa vaikai, kurie nėra pakankamai savarankiški, jaučia baimę, jie lengvai sutrinka, pyksta, verkia arba dažnai skundžiasi. Kūno kalba dažnai parodo baimę, uždarumą, pasyvumą ir nepasitikėjimą. Jie nesigriebia smurto, kad apsigintų. Tai gali būti vaikai, turintys kalbos ar judėjimo koordinacijos sutrikimų arba priklausantys kitai tautybei, religijai, kultūrai, negu dauguma, arba kuo nors išsiskiriantys iš kitų: turintys antsvorį, mažesnio ūgio, protingi arba rusvaplaukiai“, – patyčių klausimais Anglija.lt konsultavo Londone dirbanti psichologė – psichoterapeutė Jolanta Bogužienė.

Kur gauti pagalbos?

Kaip elgtis sužinojus, kad vaikas kenčia patyčias? Jei įtari, kad tavo vaiką užgaulioja mokykloje, svarbu to neignoruoti. Nuo ko pradėti, sužinojus, kad vaikas mokykloje skriaudžiamas? Pirmiausia, kaip įmanoma greičiau reikėtų susisiekti ir susitarti dėl susitikimo su klasės auklėtoja. Per susitikimą reikėtų paaiškinti jai ir duoti pavyzdžių, kaip vaiką skriaudžia mokykloje ir pasiteirauti, kokių veiksmų mokytoja ketina imtis. Taip pat verta susitarti dėl kito susitikimo už poros savaičių, kuriame būtų peržvelgtas problemos sprendimo procesas.

Jei tau atrodo, kad mokytoja nepakankamai rimtai vertina problemą arba nesiima reikalingų veiksmų, nieko nelaukęs kreipkis į mokyklos vadovybę. Ir galiausiai, būtų naudinga pasikonsultuoti su nepriklausomais specialistais, pavyzdžiui, kreiptis į pagalbos liniją „Kidscape“.

Taip pat svarbu žinoti, kad patraukti baudžiamojon atsakomybėn Anglijoje ir Velse galima nuo 10 metų amžiaus. Taigi apie vaikų, kurie tyčiojasi, užgaulioja, stumdo, gadina daiktus ir netgi pravardžiuoja kitus vaikus, elgesį galima pranešti policijai. Jeigu šis elgesys kartojasi, skriaudėjas gali būti nubaustas už persekiojimą (angl. „harrasment“). Svarbu išsaugoti bet kokius įrodymus, galinčius patvirtinti, kad vaikas sako tiesą. Nemokamą teisinę konsultaciją dėl klausimų, susijusių su vaikais, galima gauti paskambinus Šeimos, vaiko ir švietimo teisinės pagalbos linija (angl. „Family, Child & Education Legal Advice Line“) numeriu 08088 020 008.

Kaip elgtis tėvams?

Psichologės J. Bogužienės teigimu, tėvai turėtų susirūpinti pastebėję šiuos ženklus vaiko elgesyje: vaikas atsisako eiti į mokyklą, iš mokyklos grįžta per anksti arba per vėlai, ne kartą buvo įsivėlęs į muštynes, sunkiai užmiega, sapnuoja košmarus, dažnai pradeda skųstis pilvo, skrandžio, galvos skausmais, jį pykina, turi mažai draugų ar visai jų neturi, mielai būna tarp suaugusiųjų, būna irzlus ar agresyvus, pareina iš mokyklos suplėšytais rūbais, sugadintais savo daiktais, neina į klasės susitikimus, vagia, dažnai pameta savo daiktus, mokslo pažangumas labai pablogėjo, meluoja, neina į jokius popamokinius būrelius.

„Savo praktikoje Londone susidūriau su atvykusiais iš Lietuvos vaikais, kuriems iškilo problemų dėl adaptacijos naujoje mokykloje ir klasėje, tačiau neteko susidurti su vaikų patyčiomis ar pažeminimais, dėl kurių kreiptųsi tėvai. Dalis vaikų nesulaukia pagalbos, nes šį išgyvenamą nerimą slepia savyje ir stengiasi neparodyti tėvams dar didesnio savo silpnumo“, – Anglija.lt sakė J. Bogužienė.

J. Bogužienė teigia, kad vaikui yra svarbu priklausyti bendraamžių grupei, o sunkumai prisitaikant ir ypač atstūmimas vaikams gali sukelti didelių problemų „Vaikams patinka būti panašiems vieniems į kitus, nešioti panašaus stiliaus rūbus, plaukų kirpimus, vienodai kalbėti. Taip vaikas integruojasi grupėje, tačiau po truputį jis išsiskirs iš kitų, galės save priimti tokį, koks yra. Vieniems tai nebus sunku, nes jie pasižymi gera socialine adaptacija, kitiems taps sunku susirasti draugų. Atstūmimas yra toks kankinantis ir skausmingas patyrimas, kad kuo toliau, tuo sunkiau tai išgyventi. Baimės ir bejėgiškumo jausmas daro didelę įtaką vaiko savimeilei, tai pirmi vaiko išgyvenimai bei patyrimai stengiantis adaptuotis grupės gyvenime“, – aiškino psichologė.

Kaip psichologė patartų elgtis tėvams, sužinojusiems apie skriaudas prieš vaiką? „Kai vaikas pasipasakoja apie patyčias mokykloje, aukos tėvai sureaguoja skaudžiai ir emocionaliai, juk tai jų vaikas. Tačiau kur emocijos, loginį mąstymą sunku rasti. Turite nurimti, nes jūsų impulsyvūs ir neapgalvoti veiksmai gali dar labiau pakenkti jūsų vaikui mokykloje. Ramiai susėskite kartu su vaiku ir pasikalbėkite. Neskubėkite mokyti vaiko „duoti atgal“. Apgalvokite, nuo ko pradėsite. Pasikalbėkite su vaiku apie reagavimą į patyčias, nes besityčiojančiojo tikslas ir yra išprovokuoti audringą reakciją, ašaras, įtampą. Bet jeigu nebus sureaguota į tai audringai, neparodysi, kad tave pavyko išprovokuoti, po truputį tapsi neįdomus“, – aukos ir skriaudėjo psichologiją aiškino J. Bogužienė.

Šios organizacijos teikia paramą, patarimus ir daug informacijos, kaip elgtis, jei vaikas patiria patyčias ir smurtą mokykloje:

- „Kidscape“. Patarimai ir pagalbos linija: http://www.kidscape.org.uk, telefonas: 08451 205 204

- „Cybersmile“. Apie patyčias virtualiame pasaulyje: http://www.cybersmile.org

- „Childline“. Nemokama vaikų pagalbos linija: http://www.childline.org.uk, telefonas 0800 1111

- „Coram Children’s Legal Centre“. Nemokama teisinė konsultacija šeimoms: http://www.childrenslegalcentre.com

- „Ace Education Advice“. Patarimai ir pagalba dėl sunkumų mokykloje, tarp jų ir patyčių: http://www.ace-ed.org.uk

- „Beat Bullying“,„Anti-bullying Alliance“ ir „Bullying“. Organizacijos, kovojančios prieš patyčias: http://www.beatbullying.org, http://www.anti-bullyingalliance.org.uk ir http://www.bullying.co.uk

- Informaciją, kaip pranešti apie patyčias, rasi čia.

Ar tavo šeimai ar pažįstamiems yra tekę susidurti su patyčiomis mokykloje? Papasakok, kaip sekėsi spręsti problemą!

Jolanta Terminaitė, Anglija.lt

2014-02-11 / 12:33

Praėjus porai mėnesių, Ramintos sūnus linksmesnis netapo ir tėvams pasidarė labai neramu. Nors sūnaus mokymosi rezultatai tenkino ir paauglys lankė papildomas anglų kalbos pamokas, tačiau atrodė labai prislėgtas.

„Mūsų mažajam buvo daug lengviau – kai atvykome, jam buvo septyneri. Lietuvoje jis buvo lankęs vaikų darželį ir paruošiamąją klasę, nors angliškai mokėjo tik skaičiuoti ir kelis žodžius, kuriuos buvome išmokę prieš išleisdami į mokyklą, bet jam problemų nekilo – persilaužė ir susirado draugų labai greitai“, – lygino dviejų sūnų mama.

Laikui einant, tėvams šiaip ne taip pavyko iškvosti, kas nutiko sūnui. „Vaikas pasakė, kad klasėje neturi su kuo bendrauti, jis vis dar neturi draugų ir kad jam gėda kalbėti angliškai, nes keli bendraklasiai juokiasi iš to, kaip jis kalba, iš jo akcento. Mums tai buvo smūgis į paširdžius, nežinojome, ką daryti, kaip padėti vaikui – juk patys tos kalbos idealiai nemokėjome. Kalbėjom ir apie galimybę jam vienam grįžti į Lietuvą ir mokytis ten, gyventi pas senelius... Buvo sunku sūnų matyti tokį nelaimingą, Lietuvoje jis buvo gyvybingas, komunikabilus, turėjo daug draugų, o čia kalbos barjeras jam tapo kliūtimi jų susirasti“, – apgailestavo Raminta.

Tyčiojasi dėl išskirtinumo

Raminta pasakojo, kad sūnui sunkiausi buvo pirmieji metai. Vėliau jis ėmė lankyti sporto būrelius, ten susirado draugų, o bendravimas su bendraamžiais padėjo greičiau prisitaikyti ir išmokti anglų kalbą. „Prisiminus tuos metus, vėl pajuntu tą bejėgiškumą, taip su vyru jautėmės, kai niekuo vaikui negalėjom padėti. Žinojom, kad reikia tik laiko, bet kaip vaikui pasakyti, tu palauk, kada nors susirasi draugų, išmoksi kalbą, niekas iš tavęs nebesijuoks...“, – pasakojo pašnekovė.

Šios lietuvių šeimos problema dėl vaiko socialicazijos problemų mokykloje išsisprendė savaime, tačiau ne visos istorijos baigiasi laimingai. Patyčių (angl. „bullying“) problema Jungtinės Karalystės mokyklose paliečia ne vieną šeimą – neretai britų laikraščiuose pasirodo pranešimai apie paauglius, nusižudžiusius dėl bendraamžių tyčiojimosi.

Patyčias patiria ne tik vaikai, atvykę iš kitų šalių. „Patyčių objektu tampa vaikai, kurie nėra pakankamai savarankiški, jaučia baimę, jie lengvai sutrinka, pyksta, verkia arba dažnai skundžiasi. Kūno kalba dažnai parodo baimę, uždarumą, pasyvumą ir nepasitikėjimą. Jie nesigriebia smurto, kad apsigintų. Tai gali būti vaikai, turintys kalbos ar judėjimo koordinacijos sutrikimų arba priklausantys kitai tautybei, religijai, kultūrai, negu dauguma, arba kuo nors išsiskiriantys iš kitų: turintys antsvorį, mažesnio ūgio, protingi arba rusvaplaukiai“, – patyčių klausimais Anglija.lt konsultavo Londone dirbanti psichologė – psichoterapeutė Jolanta Bogužienė.

Kur gauti pagalbos?

Kaip elgtis sužinojus, kad vaikas kenčia patyčias? Jei įtari, kad tavo vaiką užgaulioja mokykloje, svarbu to neignoruoti. Nuo ko pradėti, sužinojus, kad vaikas mokykloje skriaudžiamas? Pirmiausia, kaip įmanoma greičiau reikėtų susisiekti ir susitarti dėl susitikimo su klasės auklėtoja. Per susitikimą reikėtų paaiškinti jai ir duoti pavyzdžių, kaip vaiką skriaudžia mokykloje ir pasiteirauti, kokių veiksmų mokytoja ketina imtis. Taip pat verta susitarti dėl kito susitikimo už poros savaičių, kuriame būtų peržvelgtas problemos sprendimo procesas.

Jei tau atrodo, kad mokytoja nepakankamai rimtai vertina problemą arba nesiima reikalingų veiksmų, nieko nelaukęs kreipkis į mokyklos vadovybę. Ir galiausiai, būtų naudinga pasikonsultuoti su nepriklausomais specialistais, pavyzdžiui, kreiptis į pagalbos liniją „Kidscape“.

Taip pat svarbu žinoti, kad patraukti baudžiamojon atsakomybėn Anglijoje ir Velse galima nuo 10 metų amžiaus. Taigi apie vaikų, kurie tyčiojasi, užgaulioja, stumdo, gadina daiktus ir netgi pravardžiuoja kitus vaikus, elgesį galima pranešti policijai. Jeigu šis elgesys kartojasi, skriaudėjas gali būti nubaustas už persekiojimą (angl. „harrasment“). Svarbu išsaugoti bet kokius įrodymus, galinčius patvirtinti, kad vaikas sako tiesą. Nemokamą teisinę konsultaciją dėl klausimų, susijusių su vaikais, galima gauti paskambinus Šeimos, vaiko ir švietimo teisinės pagalbos linija (angl. „Family, Child & Education Legal Advice Line“) numeriu 08088 020 008.

Kaip elgtis tėvams?

Psichologės J. Bogužienės teigimu, tėvai turėtų susirūpinti pastebėję šiuos ženklus vaiko elgesyje: vaikas atsisako eiti į mokyklą, iš mokyklos grįžta per anksti arba per vėlai, ne kartą buvo įsivėlęs į muštynes, sunkiai užmiega, sapnuoja košmarus, dažnai pradeda skųstis pilvo, skrandžio, galvos skausmais, jį pykina, turi mažai draugų ar visai jų neturi, mielai būna tarp suaugusiųjų, būna irzlus ar agresyvus, pareina iš mokyklos suplėšytais rūbais, sugadintais savo daiktais, neina į klasės susitikimus, vagia, dažnai pameta savo daiktus, mokslo pažangumas labai pablogėjo, meluoja, neina į jokius popamokinius būrelius.

„Savo praktikoje Londone susidūriau su atvykusiais iš Lietuvos vaikais, kuriems iškilo problemų dėl adaptacijos naujoje mokykloje ir klasėje, tačiau neteko susidurti su vaikų patyčiomis ar pažeminimais, dėl kurių kreiptųsi tėvai. Dalis vaikų nesulaukia pagalbos, nes šį išgyvenamą nerimą slepia savyje ir stengiasi neparodyti tėvams dar didesnio savo silpnumo“, – Anglija.lt sakė J. Bogužienė.

J. Bogužienė teigia, kad vaikui yra svarbu priklausyti bendraamžių grupei, o sunkumai prisitaikant ir ypač atstūmimas vaikams gali sukelti didelių problemų „Vaikams patinka būti panašiems vieniems į kitus, nešioti panašaus stiliaus rūbus, plaukų kirpimus, vienodai kalbėti. Taip vaikas integruojasi grupėje, tačiau po truputį jis išsiskirs iš kitų, galės save priimti tokį, koks yra. Vieniems tai nebus sunku, nes jie pasižymi gera socialine adaptacija, kitiems taps sunku susirasti draugų. Atstūmimas yra toks kankinantis ir skausmingas patyrimas, kad kuo toliau, tuo sunkiau tai išgyventi. Baimės ir bejėgiškumo jausmas daro didelę įtaką vaiko savimeilei, tai pirmi vaiko išgyvenimai bei patyrimai stengiantis adaptuotis grupės gyvenime“, – aiškino psichologė.

Kaip psichologė patartų elgtis tėvams, sužinojusiems apie skriaudas prieš vaiką? „Kai vaikas pasipasakoja apie patyčias mokykloje, aukos tėvai sureaguoja skaudžiai ir emocionaliai, juk tai jų vaikas. Tačiau kur emocijos, loginį mąstymą sunku rasti. Turite nurimti, nes jūsų impulsyvūs ir neapgalvoti veiksmai gali dar labiau pakenkti jūsų vaikui mokykloje. Ramiai susėskite kartu su vaiku ir pasikalbėkite. Neskubėkite mokyti vaiko „duoti atgal“. Apgalvokite, nuo ko pradėsite. Pasikalbėkite su vaiku apie reagavimą į patyčias, nes besityčiojančiojo tikslas ir yra išprovokuoti audringą reakciją, ašaras, įtampą. Bet jeigu nebus sureaguota į tai audringai, neparodysi, kad tave pavyko išprovokuoti, po truputį tapsi neįdomus“, – aukos ir skriaudėjo psichologiją aiškino J. Bogužienė.

Šios organizacijos teikia paramą, patarimus ir daug informacijos, kaip elgtis, jei vaikas patiria patyčias ir smurtą mokykloje:

- „Kidscape“. Patarimai ir pagalbos linija: http://www.kidscape.org.uk, telefonas: 08451 205 204

- „Cybersmile“. Apie patyčias virtualiame pasaulyje: http://www.cybersmile.org

- „Childline“. Nemokama vaikų pagalbos linija: http://www.childline.org.uk, telefonas 0800 1111

- „Coram Children’s Legal Centre“. Nemokama teisinė konsultacija šeimoms: http://www.childrenslegalcentre.com

- „Ace Education Advice“. Patarimai ir pagalba dėl sunkumų mokykloje, tarp jų ir patyčių: http://www.ace-ed.org.uk

- „Beat Bullying“,„Anti-bullying Alliance“ ir „Bullying“. Organizacijos, kovojančios prieš patyčias: http://www.beatbullying.org, http://www.anti-bullyingalliance.org.uk ir http://www.bullying.co.uk

- Informaciją, kaip pranešti apie patyčias, rasi čia.

Ar tavo šeimai ar pažįstamiems yra tekę susidurti su patyčiomis mokykloje? Papasakok, kaip sekėsi spręsti problemą!

Jolanta Terminaitė, Anglija.lt

 (Komentarų: 11)