"Infozona"
Zita Čepaitė

Tie, kas dalyvauja JK lietuvių jaunimo sąjungos renginiuose, turbūt ne kartą atkreipė dėmesį į du labai simpatiškos išvaizdos artimai bendraujančius jaunuolius. Tai – Domas ir Indrė, brolis ir sesuo Dargiai. Nei apranga, nei elgesiu jie neparodo, kad priklauso kitai klasei ar kastai nei daugelis geresnio gyvenimo bei uždarbio į Londoną ieškoti atvykusių lietuvių. I.Dargytė net nepanoro, kad jos nuotrauka būtų spausdinama laikraštyje, sakydama, kad ji nėra kuo išskirtinė ar ypatinga. “Tokių, kaip aš, čia daug”, – sakė mergina. Tačiau, kaip bebūtų, Domas ir Indrė yra Lietuvoje gerai žinomo verslininko ir aktyvaus visuomenės veikėjo R.Dargio vaikai. Indrė šiuo metu studijuoja verslo vadybą Londono universiteto „Kings“ koledže, o Domas jau baigė mokslus ir darbuojasi vienoje iš didžiausių nekilnojamojo turto agentūrų.

Mokytis – į užsienį

“Mes norėjome, kad sūnus gautų gerą išsilavinimą, tad ryžtingai nusprendėme, jog jis turi mokytis užsienyje. Juk svarbiausia, ką tėvai duoda vaikui, tai – išsimokslinimą, taip buvo nuo senovės. Tai esminė investicija į ateitį”, – taip savo sprendimą išsiųsti vaiką mokytis į Angliją grindžia R.Dargis.

Mokslai užsienyje šiuo metu tapo labai madingu dalyku, tačiau prieš dešimt metų, kai Domui teko išvykti iš namų, tai nebuvo labai įprasta. Vos sulaukęs penkiolikos, Vilniuje baigęs 9 klases, tolesnius mokslus Domas tęsė privačioje mokykloje Anglijoje, kurią baigęs įstojo į universitetą Londone. Ar nebuvo baisu išvažiuoti į svetimą šalį?

“Aš iš anksto ruošiausi, kelias vasaras prieš tai buvau atvykęs į Angliją, mokiausi kalbos, nes čia kalba kitokia nei ta, kurią išmoksti Lietuvoje. Be to, namuose daug apie tai šnekėdavome. Beje, kai įstojau į mokyklą iki mokslų joje pradžios buvo likę metai, tad turėjau daug laiko pasirengti. Kartu su tėvais buvome atvažiavę, susipažinome su mokyklos vadovais, mokytojais... Aišku, iš pradžių buvo nelengva, visą laiką reikėjo gyventi mokyklos teritorijoje, dėvėti uniformą, griežta tvarka, priežiūra, namų darbų tikrinimas. Lietuvoje to nebuvo, po pamokų turėdavau laisvo laiko ir darydavau ką noriu, o čia disciplina”, – prisimena mokyklos laikus Domas.

Po poros metų panašiu keliu pasuko ir pusantrų metų jaunesnė Domo sesuo Indrė. Jauniausioji Dargių dukra Ieva dar gyvena su tėvais, tačiau ir jos planuose – mokymasis Anglijoje.

R.Dargis įsitikinęs, kad artimus šeimos ryšius palaikyti galima ir per atstumą. Ir jis pats, ir jo žmona Violeta dažnai bendrauja su vaikais, nes tokią galimybę suteikia šiuolaikinės ryšio priemonės. “Dabar viskas pasiekiama, viskas šalia. Kai aš atvažiavau į Vilnių iš Mažeikių, man grįžti namo būdavo šešių valandų kelionė, dabar parskristi į Vilnių užtenka trijų valandų”, – sako žinomas verslininkas ir trijų vaikų tėvas.

Reikia palankios terpės

Į Londoną kelioms dienoms atvykęs R.Dargis savo laiką skyrė ne tik šeimai – jis dalyvavo Londono Sičio lietuvių klubo surengtame susitikime su lietuviais, dirbančiais tarptautinėse verslo ir finansų kompanijose. Jo nuomone, tokie susitikimai labai svarbūs, nes taip palaikomas ryšys su žmonėmis, kurie ir svečioje šalyje dirbdami gali būti naudingi Lietuvai. “Nemanau, kad dabar reikėtų siekti susirinkti visus lietuvius, išsivažinėjusius po pasaulį. Juk tie, kurie išvažiavo, buvo nepatenkinti esama situacija, jie ieškojo ir rado galimybę čia dirbti ir puikiai gali prisidėti prie valstybės kūrimo dirbdami čia. Man rodos, Lietuvoje daug šaukdami, kad emigracija bėda, neišnaudojame pozityviosios pusės, nesvarstome, kuo ir kaip jie galėtų prisidėti prie valstybės kūrimo, kaip jie galėtų perteikti savo žinojimą ir patirtį”, – teigia nekilnojamojo turto bendrovės “Eika” savininkas.

Sūnus Domas sako visiškai nesijaučia atitrūkęs nuo savo tėvynės. Londone jis daug bendrauja su lietuviais, yra įsijungęs į JK Lietuvių jaunimo sąjungos veiklą. “Sukaupta patirtimi ir žiniomis dalijamės būdami čia, dar labiau dalinsimės grįžę į Lietuvą, bet turi būti sukurta terpė tiems profesionalams, kurie yra pasaulinio lygio specialistai – jiems reikia ir pasaulinio lygio projektų. Airijos pavyzdys rodo, kad emigrantų susigrąžinimas įmanomas, bet visa politika – mokesčių, investicijų turi būti nukreipta ta linkme, kad sukurtų grįžimui palankią terpę”, – sako jis. Lietuvos patriotu save laikantis vaikinas į gimtąją šalį grįžti neskuba. Jis pripažįsta, kad Vilniuje, tėvo kompanijoje karjeros laiptais kilti jam būtų daug lengviau, tačiau čia įdomiau.

R.Dargis įsitikinęs, kad sūnus tikrai grįš į Lietuvą. “Jis dar mokinasi, kaupia patirtį, grįžęs galės darbuotis toliau su mumis kartu. Lietuvoje dar bus daug didelių projektų, bus jam kas veikti”, – optimistiškai kalba tėvas.

Pigesnio būsto programa

Beje, Lietuvoje kaip ir Didžiojoje Britanijoje, situacija su nekilnojamuoju turtu nėra labai džiugi. Būsto kainos nekrenta, tačiau pirkėjų gerokai sumažėjo ir kai kurias statybas jau tenka stabdyti. “Kaip susiklostys situacija nekilnojamojo turto rinkoje, šiuo metu prognozuoti sunku, tačiau pirkti Lietuvoje būstą, tikintis, kad jis pabrangs, nepatarčiau. Vis dėlto įsigyti būstą išnuomojimui verta, nes nuomos kainos kyla”, – teigia būsto rinkos žinovas.

Prieš keletą mėnesių neatlyginamu premjero konsultantu tapęs R.Dargis vis dažniau prabyla apie tai, kad Vyriausybė turėtų paruošti socialinio būsto programą, kuri sudarytų sąlygas tam tikroms grupėms žmonių nuomotis būstus mažesnėmis negu rinkos kainomis. “Yra daug žmonių, gaunančių mažas pajamas, ir jeigu mes norime išlaikyti žmones, kad neišsivažinėtų, jei norime neprarasti jaunimo, reikia duoti galimybę Lietuvoje gyventi ir dirbti”, – įsitikinęs R.Dargis.

Vizijos – Lietuvai

R.Dargis ne tik sėkmingas verslininkas, bet ir aktyvus visuomenininkas. Jau antri metai drauge su savaitraščiu “Atgimimas” yra vykdomas konkursas “Padovanok viziją Lietuvai”, kurio vienas iš iniciatorių ir pagrindinis rėmėjas yra R.Dargis. Įvairaus išsilavinimo, patirties ir profesijų žmonės yra raginami rašyti, kaip jie įsivaizduoja, kokia turėtų būti Lietuva po dešimties metų.

“Šiuo metu mes gyvename šia diena, nežinome, kas laukia mūsų ateityje, nesvarstome, kokioje Lietuvoje mes norime gyventi. Norėjosi pažadinti pamąstymus apie ateitį. Tai, kad prie konkurso šiemet prisijungė daug rimtų verslo įmonių rodo, kad idėja labai svarbi – žmonės nori kurti vizijas, o kompanijos pasirengusios tai remti”, – džiaugiasi R.Dargis.

Jo manymu, labiausiai trokštamas rezultatas, kad dalis žmonių iškeltų idėjų ir lūkesčių nugultų į partijų rinkimines programas. Verslininkas įsitikinęs, kad labai svarbu, jog į Lietuvos vizijos kūrimą įsijungtų emigrantai, nes jų supratimas, paremtas gyvenimo svečioje šalyje patirtimi, gali būti labai naudingas Lietuvai, kurioje dar gana daug riboto mąstymo.