„Tuo metu, kai [jis] mirė, motinos ir tėvo santykiuose tvyrojo įtampa, kurią sukėlė gyvenimas... perpildytuose namuose karantino metu, miego ir intymumo stoka bei prasta psichinė tėvo sveikata“, – sakė teisėjas, – „Šie dalykai lėmė prastą bendravimą ir ginčus tarp mamos ir tėčio ir pasiekė tašką, kai tėvai sunkiai susitvarkė ir jiems reikėjo pertraukos nuo kūdikio priežiūros“.

Jis sakė, kad kūdikis kartais buvo paguldomas ant grindų kambaryje, kad paverktų ir nusiramintų, o tai „prieštarauja saugaus miego gairėms“. Jis pridūrė, kad kūdikio mama arba tėvas paguldė jį į lopšį ir „be priežiūros paliko pašiūrėje“.

„Lovytė nusviro galva žemyn nuo dėžutės paviršiaus, dėl ko [kūdikis] pajudėjo... ir jo veidas buvo prispaustas prie lopšio šono, o galva buvo nenatūralioje ir neįprastoje padėtyje. Tai sutrikdė jo kvėpavimą ar ventiliaciją ir lėmė jo mirtį nuo hipoksijos ir hiperkarbijos“, – paskelbta teisme.

Teisėjas S. Parkeris sakė, kad kūdikio tėvai neigė, jog kūdikis buvo paguldytas į pašiūrę, ir nepripažino, kad jis kada nors buvo paguldytas į lovelę ant netinkamo paviršiaus, tačiau padarė išvadą, kad jie susitarė pateikti klaidingą informaciją bei pasakojimą apie tai, kaip mirė jų sūnus.

Tačiau jis pridūrė, kad policija tyrė berniuko mirtį ir teigė, kad „nebuvo nustatyta jokio nusikaltimo ar nepriežiūros“ ir „jokių sužalojimo požymių“ nebuvo pastebėta atliekant pomirtinius tyrimus. Šeimos pavardė ir gyvenamoji vieta teisme atskleista nebuvo.