Tai pirmas kartas nuo 2008 metų finansų krizės, kai nuomonės dėl to, ar palūkanų normos turėtų būti didinamos, ar mažinamos, taip pasidalino.

Pastaruosius porą metų Anglijos bankas nuolat didino palūkanų normas siekdamas sumažinti infliaciją, o paskutinį kartą palūkanų normos buvo padidintos rugpjūtį.

Didesnės palūkanų normos mažina infliaciją, nes brangsta skolinimasis, o tai atgraso žmones ir įmones nuo skolinimosi išlaidoms finansuoti. Infliacija nuo 2022 metų spalį pasiekto aukščiausio per 40 metų lygio smarkiai sumažėjo ir šiuo metu yra 4 proc. O banko tikslas yra siekti, kad infliacija būtų artima 2 proc. Savo naujausioje infliacijos ataskaitoje centrinis bankas teigia, kad šių metų balandžio-birželio mėnesiais infliacijos rodiklis vėl pasieks šį tikslą, o tai greičiau, nei tikėtasi anksčiau.

Tačiau nors Anglijos bankas dabar teigia, kad palūkanų normos pasiekė piką, banko vadovas leido suprasti, kad iki palūkanų normų mažinimo gali tekti palaukti kelis mėnesius.

„Prieš mažindami palūkanų normas turime pamatyti daugiau įrodymų, kad infliacija nukris iki 2 proc. tikslo ir ten išliks“, – sakė jis.

Kai kurie ekonomistai nuogąstauja, kad infliacijos lygio sumažėjimas siekiant centrinio banko tikslo yra dirbtinis dėl energijos kainų viršutinės ribos sumažinimo. Jie mano, kad vasarą infliacija šiek tiek atsigaus, nes pasaulinės energijos kainos pakilo.

Be to, darbo užmokesčio augimas tebėra spartus: banko atlikta šimtų įmonių apklausa rodo, kad šiais metais atlyginimai didės vidutiniškai 5,4 proc.