Europos šalių piliečiai labiau už britus nerimauja dėl vadinamojo „Brexit“ – galimo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos, rodo viešosios nuomonės tyrimas, atliktas likus dviem mėnesiams iki referendumo, kuriame britai spręs dėl tolesnės šalies narystės Bendrijoje.
Viešosios nuomonės tyrimų agentūros TNS apklausa, kuri buvo vykdoma penkiose Europos valstybėse, parodė, kad 78 proc. vokiečių, daugiau nei du trečdaliai ispanų ir beveik šeši iš dešimties prancūzų nori, kad JK liktų ES.
Tuo tarpu JK tik 38 proc. respondentų nurodė, kad pasisako už tolesnę šalies narystę ES, o norą pasitraukti iš Bendrijos išreiškė 34 proc. apklaustų britų. Maždaug 28 proc. britų nurodė dar neapsisprendę šiuo klausimu.
Birželio 23 dieną vyksiančiame referendume JK visuomenė spręs, ar šalis liks 28 nares turinčios Bendrijos nare, ar pasitrauks iš bloko.
Šis klausimas suskaldė britų vyriausybę, kurios vadovas Davidas Cameronas atsidūrė priešingose stovyklose su tokiomis įtakingomis savo Konservatorių partijos figūromis, kaip teisingumo sekretorius Michaelas Gove'as ir Londono meras Borisas Johnsonas.
Šiuo metu britai pergalę prognozuoja „Pasilikimo“ stovyklai – 40 proc. jų mano, kad JK liks ES, rodo trečiadienį paskelbti TNS apklausos duomenys. Remiantis jais, 26 proc. britų galvoja, kad referendume bus nubalsuota už pasitraukimą iš Bendrijos.
Kitų Europos šalių piliečiai nusiteikę labiau optimistiškai: 47 proc. vokiečių, 48 proc. ispanų ir 44 proc. lenkų prognozuoja, kad JK neteks trauktis iš ES.
Tik Prancūzijoje daugiau žmonių galvoja, kad britai referendume nubalsuos už „Brexit“: tokią nuomonę pareiškė 52 proc. apklaustųjų, o 48 proc. sakė pergalę prognozuojantys „Pasilikimo“ stovyklai.
Paklausti apie galimo pasitraukimo pasekmes, tik dešimtadalis britų nurodė, kad ES ekonomikos situacija turėtų pagerėti, 38 proc. pareiškė, kad ji tikriausiai pablogės, o 21 proc. sakė, kad niekas nepasikeis.
Kitų Europos šalių piliečiai nusiteikę pesimistiškai: du trečdaliai vokiečių, 43 proc. ispanų, 39 proc. lenkų ir 33 proc. prancūzų sakė manantys, kad „Brexit“ padarytų žalą ES ekonomikai.
Apklausa buvo vykdoma balandžio 4-14 dienomis tuo pat metu Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Lenkijoje ir JK, o jos rezultatai trečiadienį buvo paskelbti prancūzų žiniasklaidoje.
Parengta pagal BNS informaciją
Komentarai
Jei „Brexit“ įvyks, blogesnio laiko, nei dabar, tam negali būti. Tai galėtų paskatinti pokyčius, kurie nuvestų į ES subyrėjimą. Pirmiausia – ES netektų 10 mlrd. svarų Jungtinės Karalystės įmokų į biudžetą .Įprastais laikais šią naštą pasidalyti tarp ES narių gal ir nebūtų sunku, tačiau dabar ne tokie laikai. Kuri šalis priimtų tokią
Tačiau didžioji „Brexit“ grėsmė pasireiktu per kelerių metų .Jei Jungtinė Karalystė atsiskyrusi suklestėtų ( ko tikėtina ) ES patirtų didžiulį spaudimą – reformos arba skilimas. Žinome, kaip sunkiai ES geba vykdyti reformas savo viduje.
Žinome, kad Jungtinė Karalystė nevaidino reikšmingo vaidmens ES pradžioje, tačiau ji pasiruošusi suvaidit didelį vaidmenį jos pabaigoje.
Tai, kad Jungtinė Karalystė išvengė euro ir buvimo Šengeno zonoje, vadina mažomis pergalėmis. ES ekonomiškai, politiškai ir socialiai juda į baisią pabaigą. Jei britai nuspręs pasilikti ES, jie gali išvengti blogiausių krizės pasekmių, kuriu visi bijo.