„Nustatėme nemažai nerimą keliančių dalykų, kurie vis dar susiję su pandemija ir apskritai su karantinais, – sakė Ofsted vyriausioji mokyklų inspektorė Amanda Spielman. – Nustatėme, kad vėluoja vaikų kalbos vystymasis, kai kuriems jaunesniems vaikams sunku suprasti veido išraiškas, o tai trukdo jiems bendrauti ir pasitikėti savimi.“

„Taip pat nustatyta, kad vaikai prasčiau moka kažką daryti paeiliui, dalytis daiktais ir rūpintis savimi, t. y. visi tie dalykai, kuriuos vaikai turi išmokti, kad galėtų pasirūpinti savimi ir ugdyti savarankiškumą, taip pat šiek tiek vėluoja. Akivaizdu, kad tai labai atsiliepia jų pasirengimui mokyklai“, – sakė ji.

Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad maži vaikai mėgdžioja filmų ir televizijos laidų veikėjų balsus, nes karantinų metų daug laiko praleido prie ekranų. Inspektoriai nustatė, kad mažieji patiria kalbos sutrikimų, nes jiems trūksta „pasakų, dainavimo ir pokalbių“.

Mažiau vaikų išmoko savarankiškai naudotis tualetu, o tai reiškia, kad daugiau ketverių metų sulaukusių vaikų gali būti nepasirengę eiti į mokyklą, o kitiems sunku apsivilkti paltą ir išsipūsti nosį.

Tuo tarpu kai kurie kūdikiai sunkiai „reaguoja į pagrindines veido išraiškas“. Jie yra „ypač neramūs ir nepripratę matyti skirtingus veidus“.

Tokios išvados dar labiau didina nuogąstavimą dėl žalos, kurią vaikų vystymuisi padarė karantinai.

Ofsted ataskaitoje apibendrinamas pandemijos poveikis įvairioms švietimo įstaigoms, remiantis 280 patikrų ir daugybės tikslinių grupių duomenimis.