Net ES ir JK pasiekus susitarimą dėl laisvosios prekybos zonos, produktams, kuriais prekiaujama tarp ES ir JK, turės būti taikomi atitinkamos šalies reikalavimai, vykdoma importo kontrolė. Nauja tvarka prailgins transportavimo laikotarpį ir padidins Lietuvos eksportuotojų sąnaudas. Preliminariu Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vertinimu, dėl naujos tvarkos Lietuvos eksportuotojų sąnaudos gali padidėti 3–5 proc.

JK yra svarbi Lietuvos eksporto partnerė. 2019 m. Lietuva į JK eksportavo prekių už daugiau nei 1 mlrd. Eur (3,8 % viso prekių eksporto), daugiau nei pusę jų sudarė pramonės produkcija – baldai ir kiti medienos gaminiai, chemijos pramonės gaminiai ir plastikai. Dar beveik penktadalis eksporto – žemės ūkio ir maisto produktai. Lietuvos paslaugų eksporto į JK apimtis 2019 m. sudarė 513 mln. Eur (4,3 % viso paslaugų eksporto) ir nuo 2013 m. išaugo beveik tris kartus. Daugiau nei pusę šio paslaugų eksporto sudaro transporto paslaugos, tad šis sektorius gali pajusti didžiausią neigiamą Brexito poveikį dėl galimai mažėsiančios užsienio paklausos, eilių pasienyje ir papildomų muitinės procedūrų.

Brexitas prisideda prie lietuvių emigracijos į JK mažėjimo. Lietuvai prisijungus prie ES, JK buvo viena patraukliausių emigracijos krypčių, nes, skirtingai nei dauguma senųjų ES narių, netaikė pereinamojo laikotarpio kontrolės. Tuo metu labiausiai lietuvius viliojo didesni atlyginimai. Per pastaruosius šešiolika metų vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, palyginti su JK, padidėjo 20 proc. p. ir pasiekė 61 proc. JK lygio, tad JK patrauklumas uždarbio atžvilgiu sumažėjo. Nors negalima teigti, kad Brexitas yra pagrindinė emigrantų grįžimo į Lietuvą priežastis, tikėtina, kad neapibrėžtumas ir numatomi judėjimo bei veiklos ribojimai prisideda prie naujų emigrantų į JK skaičiaus mažėjimo. 2011 m. į JK išvyko 26 tūkst. lietuvių – beveik pusė visų emigrantų, o 2019 m. tokių buvo tik šiek tiek daugiau nei 10 tūkst. Pagerėjo ir grįžtančiųjų iš JK statistika, o migracijos balansas su JK, 2017 m. ir 2018 m. siekęs atitinkamai –16,6 tūkst. ir –4,5 tūkst. gyventojų, 2019 m. tebebuvo –400.

JK gyvenantys imigrantai iš Lietuvos neigiamą Brexito poveikį pajus per suprastėjusią ekonominę situaciją. Nors lietuviai, planuojantys pasilikti JK, jau turėjo pakankamai laiko atlikti administracinius formalumus, po Brexito pasikeitusi ekonominė situacija gali juos paveikti neigiamai. JK gyvenantys Lietuvos piliečiai susidurs su išaugusia darbo vietų skaičiaus mažėjimo grėsme – Leuveno katalikiškojo universiteto vertinimu, Brexito be susitarimo atveju JK būtų prarasta daugiau nei 500 tūkst. darbo vietų, daugiausia – maisto ir gėrimų gamybos, tekstilės, žemės ūkio sektoriuose. Krintant svaro kursui, mažėja emigrantų santaupų vertė eurais, o tai gali neigiamai veikti jų perlaidas į Lietuvą. Tokių ženklų jau matome – 2019 m., palyginti su 2018 m., asmeninės perlaidos iš JK į Lietuvą sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu. 

JK pasitraukimas iš ES turės ir kitų makroekonominių padarinių Lietuvoje. Prekybos su JK taisyklių pokyčiai darys įtaką ne tik tiesioginiams dvišaliams, bet ir netiesioginiams prekybos srautams tarp ES valstybių dėl didelio gamybos tinklų integruotumo. Šie netiesioginiai padariniai gali sudaryti iki 25 proc. neigiamo Brexito poveikio. Poveikį dar labiau sustiprinti gali itin išaugęs ekonominės ir finansinės aplinkos neapibrėžtumas, kurį labai apsunkina ir dabartinė COVID-19 padėtis. Dėl šio neapibrėžtumo įmonėms sudėtinga plėtoti investicijas, samdyti darbuotojus, planuoti savo veiklą ir pasirengti po kelių savaičių pasikeisiančioms taisyklėms. Sunkumų sukels ir sumažėjęs darbo jėgos mobilumas. Neapibrėžtumą rodo ir pesimistiški verslo bei vartotojų lūkesčiai bei finansų rinkos.  

Tarptautinės ekonominės aplinkos pablogėjimas JK iš ES pasitraukiant be susitarimo prisidėtų prie ekonominio aktyvumo mažėjimo Lietuvoje. Lietuvos banko vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, per artimiausius trejus metus Lietuvos realusis BVP iš viso augtų 0,8 proc. mažiau, nei tuo atveju, jei JK pavyktų su ES pasirašyti prekybos sutartį.

"Lietuvos banko" informacija