Geras atlyginimas dabar, bet kukli pensija senatvėje. Tokios mintys gali apimti neblogai uždirbančius lietuvius, patikrinusius „Sodros“ sistemoje EGAS jiems paskaičiuotą pensiją. Jei sistema pernelyg nesikeis, tai ir dabar dirbantys žmonės iš valstybės gaus ne ką didesnes pensijas nei jų tėvai.

„Nusprendęs patikrinti, kokios pensijos galiu tikėtis senatvėje, patyriau lengvą šoką. Neslėpsiu – uždirbu daugiau nei šalies vidurkis, alga „balta”, t.y. nuo jos mokami mokesčiai į „Sodrą”, tad tikėjausi padorios pensijos – 1200-1500 Lt. Maniau, senatvė, vaikai bus užauginti, socialiniai poreikiai mažesni – tas pusantro tūkstančio ne pyragai, bet gyventi galima. Kai pamačiau perpus mažesnę sumą nei tikėjausi, rankos nusviro”, – pasakoja vilnietis Tadas (pavardė redakcijai žinoma).

Vilnietis nusprendė paskaičiuoti, kiek gi sumoka mokesčių į „Sodrą”, jog senatvėje tegali tikėtis „katino ašarų”. Paaiškėjo, kad jei dirbs 30 metų ir pajamos bus stabilios (vadinasi ir įmokos į „Sodrą), o pensiją gaus 20 metų, tai įmokų ir išmokų santykis bus 1:2,5-3 – du su puse-tris kartus daugiau sumokės nei gaus.

„Mano tėvai, visą gyvenimą dirbę, mokėję mokesčius ir užauginę keturis vaikus, išėjo į pensiją. Valstybė juos pastatė prieš dilemą – veikti arba skursti. Žmonės pasirinko veiklą, turi nedidelį verslą, bet už tai turėjo sumokėti savo pensijomis – tėvui iš daugiau nei 800 Lt beliko kiek daugiau nei 200 Lt. Todėl man kyla natūralus klausimas – jei, kaip padorus pilietis, sąžiningai atsiskaitau su valstybe, tai vienintelis dalykas, kurio galiu tikėtis iš jos senatvėje, – skurdas? Kam reikalinga tokia sistema?”, – neslėpė apmaudo pašnekovas.
Vilnietis yra pasirašęs II-osios pakopos pensijų kaupimo sutartį, tačiau po visų skaičiavimų yra apsisprendęs kaupti dar ir savarankiškai.

Mažai mokėjo, mažai ir paskaičiavo
„Žinoma, vaizdelis nelabai džiuginantis, bet aš manau, kad daug kam tai gali būti labai gera paskata pradėti galvoti, ką jie darys, kai išeis į pensiją“, – DELFI sakė apžvalgininkas Artūras Račas, EGAS sistemoje pasižiūrėjęs, kokia pensiją jis jau užsidirbo. Jo „Sodroje“ sukaupta pensija šiuo metu yra kiek daugiau nei 1000 Lt, o darbo stažas – 21-eri metai.

„Mano konkrečiu atveju didžiausia bėda yra ta, kad aš gana ilgai dirbau pagal autorinę sutartį, o tuo metu pagal ją gaunamoms pajamoms apskritai nebuvo mokesčių „Sodrai“, todėl šie mokesčiai buvo mokami tik nuo minimalaus atlyginimo. Per tą gana ilgą stažą yra netrumpas laikotarpis, kai įmokos buvo labai mažos. Šiuo atveju kaip ir nieko negalėčiau kaltinti, tik pats save, kad neišreikalavau ar nepasirūpinau, kad nebūtų autorinių sutarčių“, – apie būsimos pensijos dydį sakė A.Račas.

Tačiau jis pripažino, kad žiūrint į sumokėtų įmokų dydį atrodo, kad dabartiniams pensininkams mokamos pensijos galėtų būti didesnės.
„Juk visi žinome, kad „Sodros“ sistema nėra kaupimo sistema. Aš suvokiu, kad iš mano įmokų dabar yra mokamos pensijos dabartiniams pensininkams, taip pat ir mano mamai, kuri yra pensininkė. Kai aš žiūriu į sumokėtas įmokas, man atrodo, kad pensijos galėtų būti didesnės, tačiau čia galbūt yra kita bėda, kad tiek ankstesnės valdžios, tiek dabartinė valdžia, nors dabartinė gal mažiau, nesiekė solidarumo, kad visi mokėtų į „Sodrą“ ir visi išlaikytų pensininkus“, – kalbėjo pašnekovas.

A.Račo nuomone, galimybė EGAS pasižiūrėti, kokią pensiją užsidirbai, dalį gyventojų turėtų paskatinti pagalvoti apie ateitį. Pats pašnekovas sako pasirūpinęs papildomos pensijos kaupimu.

Valstybė garantuoja „vidutiniokišką pragyvenimą“
„Aš irgi šiandien kaip tik pasižiūrėjau savo pensiją ir ji bus 1400 Lt, nors mano alga paskutinius metus yra didelė lyginant su vidutiniu atlyginimu. Tačiau EGAS pateikti duomenys pensijoje bus tokie su sąlyga, kad socialinio draudimo sistemoje ateityje nebus daroma jokių pokyčių. Tačiau pokyčių tikrai bus“, – DELFI sakė ekonomistas Romas Lazutka.

Jis pripažįsta, kad žiūrint pagal gaunamą atlyginimą jo pensija bus nedidelė, tačiau esą lemia „Sodros“ sistemos ypatumai – paimama iš daugiau uždirbančių ir duodama gaunantiems mažiau.
„Nemažai uždirbantys žmonės, skaičiuodami būsimą pensiją, pamatys, kad santykinai ji sudarys nedidelę dalį atlyginimo – trečdalį, o kartais ir ketvirtadalį. Tačiau labai mažai uždirbančių žmonių pensija sudarys daugiau nei pusę atlyginimo. Taip veikia sistema, yra perskirstymas. Žinoma, kad daugiau uždirbantys finansuoja pensijas tų, kurie uždirba mažiau“, – kalbėjo ekonomistas.

„Yra sakoma, kad valstybinis socialinis draudimas turi užtikrinti vidutiniokišką pragyvenimą pensijoje, o tiems, kurie uždirba daugiau ir nori savo gyvenimo standartą išsaugoti, yra atviri keliai investuoti į nekilnojamąjį turtą, vertybinių popierių rinkas, privačias pensijų sistemas, dėti indėlius į bankus“, – tęsė jis.
Nemažus mokesčius, bet nedideles pensijas lemia sumažėjęs dirbančiųjų skaičius.

„Pensininkai, kuriuos dabar turime Lietuvoje, yra derlius to laikotarpio, kai Lietuvoje dirbo 2 mln. žmonių. Dabar, pagal „Sodros“ duomenis, Lietuvoje dirba 1,2 mln. žmonių. Taip atsitiko todėl, kad padidėjo neįgaliųjų, emigrantų, bedarbių skaičius. Taigi dirbančių ir mokančių įmokas skaičius smarkiai sumažėjo, o pensinio amžiaus sulaukė ta karta, kuri dirbo ir mes privalome jai mokėti pensiją“, – apie menkų pensijų priežastis kalbėjo R.Lazutka.
„Jeigu būtų labiau atsižvelgiama į sumokėtas įmokas, tokiu atveju mano pensija padidėtų, tačiau tų, kurie uždirba mažai, sumažėtų. Tada būtų tokių žmonių, kurie gautų labai menkas pensijas, tokiu atveju tektų juos šelpti. Be papildomų pinigų mes vis tiek turime tenkintis ta sistema, kuri labai perskirsto. Atsisakius tokio perskirstymo iškyla klausimas, ką daryti su tais, kurie gaus 300 Lt pensijos“, – tęsė pašnekovas.

Jo teigimu, kai dabartiniai dirbantieji sulauks pensinio amžiaus, bus nemažai tokių, kurie gaus ypač menkas pensijas.
„Kai mūsų ar dar jaunesnio amžiaus karta sulauks pensinio amžiaus, didelė dalis jų neturės teisės į pensiją. Pavyzdžiui, dalis Gariūnų laikotarpiu dirbo nelegaliai, taigi jiems nesiskaičiavo nei stažas, nei pensija, todėl jų pensijos bus labai mažytės. Tai reiškia, kad dėl to „Sodrai“ našta bus mažesnė, bet tai bus negreitai, po dešimties ar daugiau metų“, – kalbėjo ekonomistas.

Vakaruose pensijos ir atlyginimo santykis didesnis
Šiuo metu vidutinė pensija Lietuvoje yra kiek daugiau nei 800 Lt ir sudaro apie 40 proc. vidutinės algos neatskaičius mokesčių. Panašios proporcijos, anot jo, išsilaiko jau maždaug 15 metų.

Vakarų šalyse pensijos sudaro maždaug 60 proc. vidutinio atlyginimo.
„Idealiu atveju reikėtų, kad pensija sudarytų 70 proc. vidutinio atlyginimo, nes tyrimai rodo, jog išlaikyti susiklosčiusį gyvenimo lygį pakanka 70 proc. to, ką žmogus gaudavo dirbdamas, nes nedirbant sumažėja tam tikros išlaidos. Tačiau tai galioja su sąlyga, kad sveikatos apsauga yra finansuojama iš kitų biudžetų. Lietuvoje tai nelabai tinka, nes mūsų vaistai yra nepilnai kompensuojami pensininkams“, – sakė R.Lazutka.

Pati „Sodra“, atsakyme DELFI priminusi, kaip skaičiuojama pensija, tvirtino, kad pensija nesudaro 100 proc. buvusio darbo užmokesčio, o ši įstaiga tolesnių nei trejiems metams prognozių dėl pensijų dydžių neteikia.

DELFI primena, kad šiuo metu yra rengiamos „Sodros“ reformos gairės, pagal kurias ateityje ketinama darbuotojų įmokas susieti su išmokomis, pensijos kaupimui numatyti „taškų“ sistemą.
Lietuvos senatvės pensija skaičiuojama pagal specialią formulę, kurią sudaro 120 proc. bazinės pensijos dydžio dalis, papildoma pensijos dalis, priklausanti nuo sumokėtų įmokų ir priedas už stažą.

Šiuo metu bazinė pensija yra 360 Lt, teisę ją gauti turi žmonės, kurie yra išdirbę 30 metų. turintiems mažesnį stažą, ši pensijos dalis proporcingai mažėja.
Priedas už stažą pradedamas mokėti už kiekvienus 30 darbo metų viršijančius metus. Šiuo metu tai sudaro 3 proc. bazinės pensijos arba 10,8 Lt už kiekvienus metus.
Lietuvoje moterys į pensiją išeina 60, o vyrai – 62,5 metų, tačiau artimiausiais metais pensinį amžių ketinama vėlinti iki 65-erių.