„Tačiau daugiau nei 55,71% konsultantų, 53,26% SAS (specializuotų) gydytojų ir 52,57% bendrosios praktikos gydytojų taip pat teigė, kad galimybės gauti didesnę algą nebuvimas sudaro didesnę tikimybę palikti sveikatos priežiūros tarnybą“, - pridūrė asociacija.

Remiantis BMA, daugiau nei 50 % respondentų nurodė, kad norėtų imtis tam tikros formos kolektyvinių veiksmų, kurie turėtų įtakos pacientams. BMA Šiaurės Airijoje pirmininkas daktaras Tomas Blackas šiuos skaičius apibūdino kaip „rimtus“.

„Gydytojų nepasitenkinimo, žemos moralės ir perdegimo lygis tikriausiai yra didesnis nei aš kada nors mačiau“, – sakė jis, – „Darome viską, kad patenkintume pacientų poreikius, tačiau patiriame spaudimą iš visų pusių, o mažas atlyginimas yra dar vienas smūgis. Tai realus darbo užmokesčio sumažinimas dėl daugelio metų darbo užmokesčio erozijos“.

Jis sakė, kad sveikatos sistema „sugedo ir iš esmės veikia geros valios pagrindu“.

„Deja, gydytojų darbinis gyvenimas tapo įtemptas dėl laukiančiųjų eilių, per didelio darbo krūvio, darbuotojų trūkumo, netinkamo finansavimo, nesąžiningų pensijų taisyklių ir atlyginimų. Gydytojai dabar svarsto galimybę rinktis – emigruoti, pasitraukti iš pareigų ar išeiti į pensiją. Esame tikri, kad nesusitaikysime su tokia padėtimi ir kad turime pamatyti pokyčius vietoje, kol dar ne vėlu“, - pridūrė T. Blackas.