Europos Komisija trečiadienį paragino pertvarkyti Europos Sąjungos (ES) prieglobsčio suteikimo taisykles, kad būtų tolygiau paskirstyta precedento neturinčio migrantų antplūdžio našta.

„Mums reikia reformuoti Europos prieglobsčio suteikimo sistemą“, – Europos Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė per spaudos konferenciją Briuselyje.

„Dabartinė sistema neveikia“, – pridūrė jis.

Dabar galiojančios vadinamosios Dublino taisyklės laikomos atgyvenusiomis ir nesąžiningomis šalims, tokioms kaip Graikija, į kurias atvyko dauguma iš 1,25 mln. sirų, irakiečių, afganų ir kitų migrantų, pasiekusių Europą per praeitus metus.

Dublino taisyklės įpareigoja migrantus registruotis ES šalyje, į kurią jie pirmiausiai atvyksta, o jeigu iškeliauja į kitas Bendrijos šalis, jie turėtų būti grąžinami.

Tačiau 2015-aisiais susiklosčiusi padėtis parodė, kad tų taisyklių neįmanoma laikytis, kai Graikiją, vieną neturtingiausių ES narių, užplūdo migrantai, norintys gauti prieglobstį Vokietijoje ir kitose turtingose Bendrijos šalyse.

„Tai nei sąžininga, nei tvaru“, – pabrėžė F. Timmermansas, pridūręs, kad dabartinė sistema užkrauna „milžinišką naštą“ vartais į ES tapusioms šalims.

ES šalims kol kas sunkiai sekėsi įgyvendinti pernai rugsėjį sutartą schemą, pagal kurią 160 tūkst. prieglobsčio ieškotojų iš Graikijos ir Italijos turi būti perskirstyti į kitas Bendrijos nares. Iki šiol jų buvo perkelta tik 1 100.

Šis vilkinimas buvo aiškinamas įvairiais veiksniais – pradedant vyriausybių pastangomis atsijoti pabėgėliais apsimetusius džihadistus po teroro atakų Briuselyje ir Paryžiuje, baigiant apgyvendinimo ir švietimo infrastruktūros stygiumi – bet skeptikai dar priduria politinį pagalių kaišiojimą į ratus.

Antras, mažiau populiarus pasirinkimas, palaikomas daugiausiai Vokietijos ir Švedijos – nustatyti „nuolatinį perkėlimo mechanizmą“, kuris galėtų būti grindžiamas kvotomis. Vis dėlto dauguma ES šalių su tokiu pasiūlymu griežtai nesutinka, sakė diplomatas.

„Atidėtas iki penktadienio“

Tuo tarpu Europos ir graikų pareigūnai stengėsi organizuoti naują migrantų deportavimo iš Graikijos salų į Turkiją etapą.

Tačiau vienas turkų pareigūnas sakė, kad kitos grupės perkėlimas „buvo atidėtas iki penktadienio“ Graikijos prašymu.

Pirmoji 202 deportuojamų migrantų grupė buvo išplukdyta laivais pirmadienį.

Tolesnės operacijos įstrigo: tūkstančiai migrantų paskutinę minutę pateikė prašymus suteikti prieglobstį, o dar šimtai pabėgo iš vienos stovyklos, kur praeitą penktadienį buvo įsiplieskusios muštynės tarp priešiškų grupių.

ES ir Turkija praeitą mėnesį susitarė, kad visi „neteisėti migrantai“, atvykę į Graikiją nuo kovo 20 dienos, bus išsiųsti atgal.

Vis dėlto kiekvienas atvejis turi būti nagrinėjamas atskirai, o pateikus prašymą suteikti prieglobstį šis procesas užsitęsia.

Be to, Europos Sąjunga įsipareigojo už kiekvieną grąžinamą Sirijos pilietį priimti po vieną sirą pabėgėlį iš stovyklų Turkijoje. Tie žmonės turėtų būti tiesiogiai perkelti į Bendrijos šalis, bet jų skaičius negalės būti didesnis negu 72 000.

Žmogaus teisių klausimai

Žmogaus teisių organizacijos tvirtina, kad tokia schema yra itin ydinga, o Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) antradienį pareiškė esantis susirūpinęs dėl 13 žmonių, kuriems tikriausiai negalėjo pateikti prašymų suteikti prieglobstį, bet jie vis buvo deportuoti.

ES ir Turkijai sudarius pastarąjį susitarimą, naujų atvykėlių srautas staigiai sumažėjo, o Vokietija nurodė galinti atšaukti sienos su Austrija kontrolės priemones, jeigu tokios tendencijos išsilaikys.

„Mes nepratęsime sienos kontrolės priemonių po gegužės 12-osios, jeigu skaičiai išliks tokie maži“, – antradienį sakė Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere‘as.

Tuo tarpu popiežius Pranciškus ketina atkreipti pasaulio dėmesį į Europos veiksmus sprendžiant didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo migracijos krizę, kai ateinančią savaitę apsilankys Lesbo saloje – vienoje iš Graikijos teritorijų, į kurias per pastaruosius metus atvyko šimtai tūkstančių neturtingų ir viltį praradusių žmonių.

Popiežius, kurį lydės ortodoksų ekumeninis patriarchas Baltramiejus I ir Graikijos premjeras Alexis Cipras, lankysis Lesbe balandžio 14–15 dienomis, sakė vienas vyriausybės šaltinis Atėnuose.

Parengta pagal BNS informaciją