Dr. Peteris Hotezas sakė, jog savo atradimą siūlė visiems, kas tik teikėsi jo išklausyti. Po ne vienerius metus trukusių tyrimų Teksase dirbusi jo vadovaujama mokslininkų komanda padėjo sukurti vakciną, apsaugančią nuo mirtinai pavojingos koronaviruso padermės. Jiems tereikėjo pinigų, kad galėtų pradėti bandymus su žmonėmis, rašo „NBC News“.

Bet visa tai nutiko 2016 m. Nuo Kinijoje paplitusio sunkaus ūminio respiracinio sindromo (SŪRS), nusinešusio daugiau nei 770 žmonių gyvybes, buvo praėjęs daugiau negu dešimtmetis. Šis sindromas, kurį sukėlė kitas koronavirusas, panašus į šiandien pasaulį siaubiantį COVID-19, tebuvo slogus prisiminimas, kai dr. P. Hotezas su savo komanda ieškojo finansavimo.

„Nėrėmės iš kailio, norėdami pritraukti investuotojų ar gauti dotacijų ir išbandyti vakcinos veiksmingumą su žmonėmis“, – pasakojo dr. P. Hotezas, Teksaso vaikų ligoninės Vakcinų kūrimo centro vienas iš vadovų ir Hjustono Bayloro medicinos koledžo Nacionalinio tropikų medicinos fakulteto dekanas. – Tačiau didelio susidomėjimo nesulaukėme.“

Dr. P. Hotezo ir kitų vakcinas kuriančių mokslininkų teigimu, buvo praleista puiki proga. Jie nurodė, kad SŪRS ir 2012 m. užfiksuotas Vidurio Rytų respiracinis sindromas (VRRS) turėjo paskatinti didžiules federalines ir visuotines investicijas į vakcinų kūrimą, siekiant apsisaugoti nuo galimų epidemijų ateityje.

Deja, dr. P. Hotezo komandos ir Galvestono Teksaso universiteto Medicinos fakulteto darbuotojų sukurta vakcina nuo SŪRS guli šaldiklyje – per ketverius metus iki komercinės gamybos nepasistūmėta nė per žingsnį.

„Prasidėjus protrūkiui Kinijoje, būtume jau turėję nuo giminingo viruso apsaugančią vakciną ir būtume galėję nedelsdami pradėti tirti jos veiksmingumą prieš naująjį koronavirusą, – sakė mokslininkas, manantis, jog vakcina, ko gero, apsaugotų ir nuo COVID-19. – Vakcinų kūrimo srityje yra rimtų problemų, būtina jas išspręsti.“

Ketvirtadienį savo požiūrį jis išsakė Kongrese, duodamas parodymus parlamento mokslo, kosmoso ir technologijų komisijai. Mokslininkas tvirtino, jog naujasis koronavirusas turi sukelti pokyčių vyriausybės vakcinų kūrimo finansavimo mechanizme.

„Tikra tragedija, kad nespėsime paruošti vakcinos šios epidemijos metu, – pastabose parašė dr. P. Hotezas. – Tiesą sakant, su COVID-19 kovosime turėdami ne pranašumų, bet trūkumų.“

Visuomenės sveikatos pareigūnai nerimauja, kad plaučių uždegimą ir kvėpavimo nepakankamumą sukeliantis virusas smarkiai išplis Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir epidemija taip paprastai nesibaigs, bet virs savotišku sezoniniu gripu – tik gerokai rimtesniu ir pavojingesniu gyvybei. Reaguodamos į augančią COVID-19 grėsmę, farmacijos įmonės, universitetų mokslininkai ir federalinė vyriausybė skuba sukurti vakciną.

Be oficialių vyriausybinių mokslinių darbų, kuriuos atlieka Nacionaliniai sveikatos institutai, keletas vaistų gamintojų taip pat stengiasi sukurti vakciną, kurią po kelių mėnesių būtų galima išbandyti su žmonėmis. Visgi vyriausybės pareigūnai pareiškė, kad net optimistiškiausio scenarijaus atveju komercinei gamybai tinkamos vakcinos vis tiek nebus dar ilgiau nei metus.

„Atsargiai vertinu žmonėms pritaikytos vakcinos sukūrimo tikimybes, – praėjusią savaitę duodamas interviu sakė dr. Anthony Fauci, Nacionalinių sveikatos institutų direktorius infekcinių ligų reikalams. – Dalykas tas, kad artimiausiu metu jos tikrai neturėsime, todėl teks kantriai laukti ir su epidemija kovoti kitais būdais.“

Vakcinos nuo SŪRS kūrimą bandymų su gyvūnais metu apsunkino reiškinys, vadinamas „vakcinos sukeltu ligos sustiprinimu“, kuomet suleidus vakcinos gavėjams pasireiškia sunkesni simptomai nei prieš tai. Dr. A. Fauci pabrėžė, kad COVID-19 vakciną kuriantys mokslininkai privalo atsižvelgti į šį veiksnį.

„Tokio pobūdžio tyrimai, t. y. bandymai išsiaiškinti, kokie sprendimai yra veiksmingi, o kokie – ne, teoriškai galėjo būti užbaigti prieš naujosios epidemijos pradžią“, – mano Jasonas Schwartzas, Jeilio visuomenės sveikatos koledžo dėstytojas, besidomintis vakcinų kūrimu.

Jis sakė, kad visuotinis atsakas į koronavirusą atskleidžia daugiau medicininių tyrimų finansavimo sistemos trūkumų, pavyzdžiui, lėšos labiau skiriamos atsižvelgiant į rinką ir konkrečiu laikotarpiu aktualią ligą, o ne prevencijos tikslais.

„Medicininių tyrimų pasaulyje pastebėjome ryšį tarp naujos ligos protrūkio ir padidėjusių investicijų. Protrūkiui sumažėjus, pasidaro svarbesni kiti prioritetai, – aiškino J. Schwartzas. – Dėl šios priežasties prarandamos galimybės tinkamai pasinaudoti pradinėmis investicijomis, ir ciklas prasideda iš naujo.“

Atsakomybė už tokio pobūdžio mokslinių tyrimų finansavimą turi gulti ant vyriausybės ir pelno nesiekiančių įmonių pečių, įsitikinęs dėstytojas, nes negalima naiviai tikėtis, kad į pelną orientuotos farmacijos bendrovės finansuos projektus, kurie dažniausiai niekada neleis užsidirbti.

Šiokia tokia pažanga buvo padaryta 2016 m., kai Vakarų Afrikoje kilo ebolos protrūkis. Jis paskatino pasaulio lyderius įkurti Epideminės parengties inovacijų koaliciją (EPIK) – privačią partnerystę, kurios būstinė yra Norvegijoje ir kurios įsteigimą iš dalies finansavo Billo ir Melindos Gatesų fondas.

Pelno nesiekianti grupė vakcinų kūrimui skyrė milijonus JAV dolerių, tačiau J. Schwartzas ir kiti ekspertai sako, kad reikia daugiau pinigų. Galvestono nacionalinės laboratorijos direktorius dr. Jamesas LeDuc pranešė, jog tęsiami vakcinos nuo SŪRS, kurią sukūrė jo mokslininkai ir dr. P. Hotezo komanda, pritaikymo žmonėms darbai.

Jo vadovaujama aukšto saugumo lygio laboratorija Teksaso įlankos pakrantėje praėjusį mėnesį gavo naujojo koronaviruso mėginį ir jį naudos vakcinos veiksmingumui gydant laboratorines peles tirti. Bet pirmiausia laboratorija turi užveisti koloniją genetiškai modifikuotų pelių, kad ligos poveikis būtų artimesnis patiriamam žmonių. Dr. J. LeDuc sakė, jog šis procesas truks ne vieną mėnesį.

„Manau, kad mums, kaip tautai ir kaip visuomenei, reikia išmokti sparčiau atpažinti naujas ligas ir įsisąmoninti, jog, vieną kartą pasirodžiusios, jos gali sugrįžti, ir nebūtinai tokiu pačiu pavidalu“, – ragino dr. J. LeDuc, anksčiau vadovavęs Ligų kontrolės ir prevencijos centrų reagavimo į gripą programai. – Labai apmaudu, kad turėjome nutraukti darbą, o dabar bandome jį tęsti.“

Dr. P. Hotezas ištisas savaites beldėsi į farmacijos įmonių ir federalinių mokslinių tyrimų agentūrų duris, kreipėsi net į Medicininių tyrimų tarybą Jungtinėje Karalystėje, prašydamas skirti maždaug 3 mln. JAV dolerių, kurių reikia norint pradėti vakcinos tinkamumo žmonėms bandymus, bet kol kas negavo nė cento.

„Pastarosiomis savaitėmis buvo pokalbių su stambiomis farmacijos kompanijomis apie mūsų vakciną, ir vienos iš jų atstovai rėžė tiesiai šviesiai:

„Na, mes susilaikome nuo tolesnių veiksmų, nes norime pažiūrėti, ar virusas sugrįš ir taps sezoninis“, – atskleidė dr. P. Hotezas. Jis tikisi, kad dabartinės epidemijos rimtumas privers federalinę vyriausybę reformuoti vakcinų finansavimo sistemą. Kita vertus, panašių pokyčių mokslininkas prašė ir po SŪRS bei ebolos protrūkių.

Vyras prisipažino, jog jam labiausiai nerimą kelia koronaviruso daromas poveikis vyresnio amžiaus slaugos namų gyventojams ir sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams.

Tiesa, ketvirtadienį duodamas parodymus Kongrese, dr. P. Hotezas paminėjo ir žalą ekonomikai: „Kadangi niekas nenorėjo investuoti kelių milijonų JAV dolerių į vakcinas nuo SŪRS, dabar mūsų laukia 10 mlrd., o gal ir 100 mlrd., nežinau tikslaus skaičiaus, ekonominiai nuostoliai. Ant kortos pastatyta tiek daug, o šiems tyrimams finansuoti reikalinga suma yra tokia kukli.“