Aš nerimauju dėl to, kad vaikai negauna išsilavinimo, bet taip pat galiu apsaugoti ir padėti tiems, kuriems labiausiai reikia grįžti į mokyklą“. Ji sakė, kad reikia pagalvoti, kaip užtikrinti, jog vaikai iki 18 metų nepatektų į atskirtį tarp mokyklos ir socialinių paslaugų:

„Labai noriu, kad pradėtume dirbti su unikaliu vaikų identifikatoriumi, kuris gali būti NHS numeris arba vienas iš kitų jau veikiančių numerių“. Naujausi skaičiavimai rodo, kad nuolatinio mokyklos nelankymo dažnis yra beveik dvigubai didesnis nei prieš pandemiją.

Steve'as Foggas, vedantis kursus ir dirbantis su nedidelėmis paauglių grupėmis, baiminasi, kad po pandemijos dar daugiau vaikų taps sudėtingiau grįžti į mokslus:

„Tapo daug blogiau, jaunuoliai įprato neiti į mokyklą, o jei prieš pandemiją jie turėjo blogą patirtį mokykloje, nerimas išaugo, kai buvo priversti grįžti“. Priežastys, dėl kurių daugiau paauglių nelanko pamokų, yra įvairių, tačiau po pastarųjų metų matomas socialinio ir akademinio pasitikėjimo praradimas.

Netgi mokyklose, kurios anksčiau buvo labai gerai lankomos, pastebima ta pati tendencija.