Ją sudaro Slaptosios tarybos nariai – buvusių ir esamų aukšto rango parlamento narių grupė, kai kurie vyresnieji valstybės tarnautojai, Sandraugos aukštieji komisarai ir Londono meras. Teoriškai teisę dalyvauti turi daugiau nei 700 žmonių, tačiau, atsižvelgiant į vėlyvą įspėjimą, tikrasis skaičius greičiausiai bus daug mažesnis. Paskutiniame tarybos posėdyje 1952 m. dalyvavo apie 200 žmonių.

Proklamacijos formuluotė gali keistis, tačiau tradiciškai tai yra maldų ir įsipareigojimų virtinė, pagirianti ankstesnį monarchą ir žadanti paramą naujajam. Tada šį pareiškimą pasirašo keletas aukšto rango veikėjų, įskaitant ministrą pirmininką, Canterbury'io arkivyskupą ir lordą kanclerį.

Kaip ir visose šiose ceremonijose, bus atkreiptas dėmesys į tai, kas galėtų būti pakeista, papildyta ar atnaujinta, kaip naujos eros ženklas. Karalius kartu su Slaptaja taryba dalyvaus antrajame Priėmimo tarybos posėdyje.

Tai nėra „priesaika“ Didžiosios Britanijos monarcho valdymo pradžioje, kai kurių kitų valstybių vadovų, pavyzdžiui, JAV prezidento, stiliumi. Vietoj to skaitomas naujojo karaliaus pareiškimas ir, laikantis XVIII amžiaus pradžios tradicijos, jis prisieks išsaugoti Škotijos bažnyčią.

Po trimitininkų fanfaros bus paskelbtas viešas skelbimas, kuriuo Charlesas bus paskelbtas naujuoju karaliumi. Tai bus padaryta iš balkono virš vienuolyno St. James rūmuose, kurį padarys pareigūnas, žinomas kaip Ginklų karalius.

Jis skambins: „Dieve, saugok karalių“, o pirmą kartą nuo 1952 metų šalies himnas skambės su žodžiais „God Save the King“. Ginklų sveikinimai bus šaudomi Hyde parke, Londono Toweryje ir iš karinių jūrų pajėgų laivų, o pranešimas, skelbiantis Charlesą nauju karaliumi, bus perskaitytas Edinburghe, Cardiffe ir Belfaste.